Skiepai – neišsemiama ir dideles emocijų audras provokuojanti tema, bemaž visą Lietuvą padalijusi į dvi priešiškai nusiteikusias stovyklas – vieni pasisako už vaikų vakcinavimą, kiti – prieš. Tiesa, yra ir labai nedidelė trečioji grupė – tų, kurie neapsisprendžia, kuo tikėti, nes viešojoje erdvėje tiek viena, tiek kita pusė pažeria stiprių argumentų. Dalis natūraliosios medicinos ekspertų, homeopatų ir jų šalininkų garsiai kalba apie žalingas gyvsidabrio, aliuminio dozes vakcinose, vakcinų neefektyvumą, net keletą kartų didesnę pašalinių reiškinių, autizmo, alerginių ir infekcinių susirgimų tikimybę. Mokslo pasiekimais ir šiuolaikine medicina tikintieji įrodinėja, kad skiepai yra vienintelis vaiko sveikatos garantas.
Viešojoje erdvėje sklando įvairūs prieš vaikų vakcinavimą pasisakančių asmenų komentarai. Vieni jų – argumentuoti, skatinantys norą gilintis ir domėtis, dar kiti – laužti iš piršto ir klaidinantys. Kaip atskirti – kas tiesa ir kas yra visiškas fantazijos kūrinys? Atsakyti į įvairius prieš vakcinavimą pasisakančiųjų pastebėjimus paprašėme Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėjos prof. dr. Aurelijos Žvirblienės ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus specialistės Kristinos Žukauskaitės.
Atsako ULAC Visuomenės sveikatos specialistė Kristina Žukauskaitė:
1. „Skiepai sukelia infekcines ligas. Nuo jų miršta žmonės.“
Skiepai infekcinių ligų nesukelia. Naudojant vakcinas, kurių sudėtyje yra gyvas susilpnintas virusas, kai kuriems asmenims gali pasireikšti konkrečios infekcijos, nuo kurios buvo skiepyti, simptomai. Toks susirgimas pasireiškia labai lengva ligos forma ir didesnės rizikos sveikatai nekelia. Tai nėra žalinga ir įrodo, jog vakcina – veiksminga.
Šiuo atveju vakcinos nuo meningokokinės infekcijos yra negyvos. Tokiose vakcinose naudojami užmušti mikroorganizmai ar jų sudėtinės dalys, nuo kurių susirgti pasiskiepijus – neįmanoma.
Labai svarbu žinoti, kad išskiriama daugiau nei 13 meningokoko grupių, tačiau labiausiai paplitusios – A, B, C, Y ir W135. Persirgus meningokokine infekcija, susiformuoja specifinis imunitetas prieš atitinkamą meningokokų serogrupę, todėl galimybė užsikrėsti kitais meningokokais – išlieka.
Remiantis oficialia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro statistika, nebuvo užregistruota susirgimų ir mirties atvejų po meningokokinės infekcijos skiepo, todėl toks gydytojos teigimas yra nepagrįstas bei klaidinatis visuomenę.
2. „Skiepai lemia įvairius sutrikimus, autizmą.“
Autizmas – tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris labiausiai paliečia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymąsi. Nėra nustatyta, kad kažkokios aplinkybės sukeltų autizmą po vaiko gimimo. Skiepai nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės autizmo nesukelia. Tokių mokslinių tyrimų, paneigiančių šią teoriją, buvo atlikta begalės. Paskutinysis – 2019 m. moksliniame žurnale „Annals of Internal Medicine“ publikuotas didžiausias tyrimas, kuriame pristatoma, kaip danų mokslininkai nuo 1999 iki 2010 metų stebėjo 657 tūkst. 461 vaiką, siekdami nustatyti galimą ryšį tarp skiepų nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės ir autizmo. Mokslininkai nustatė, kad nėra jokio ryšio tarp skiepų ir autizmo.
3. „Gerėjant gyvenimo sąlygoms, skiepai nereikalingi.“
Gerėjanti žmonių socialinė padėtis – geriamojo vandens ir maisto sauga, asmeninė higiena, parazitų naikinimas – prisidėjo prie infekcinių ligų (dažniausiai tai fekaliniu-oraliniu keliu plintančios infekcijos, tokios kaip cholera, vidurių šiltinė ir kt.) plitimo mažėjimo, tačiau vien tik šių priemonių nepakanka. Ypač toms infekcijoms, kurios plinta oro lašeliniu keliu (pvz., gripas, tymai, raudonukė, kokliušas, difterija ir kt.). Efektyviai sumažinti sergamumą, komplikacijų riziką ir mirtingumą nuo infekcinių ligų gali tik vakcinacija, dėl kurios pasaulyje yra eradikuoti raupai, Europos regione eliminuoti tymai ir ženkliai sumažėjęs sergamumas kitomis vakcinomis valdomomis infekcijomis.
4. „Skiepuose yra nuodingų medžiagų: gyvsidabrio, aliuminio, formaldehido.“
Vakcinų saugumas ir efektyvumas yra vertinami vakcinų klinikinių tyrimų metu. Naudoti leidžiama tik saugias bei efektyvias vakcinas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių bei vadovaujantis imuninių vaistinių preparatų charakteristikų santraukomis, minėtuose preparatuose pagalbinių cheminių medžiagų – gyvsidabrio, konservanto tiomersalio – nėra. Aliuminio, formaldehido cheminių medžiagų fragmentai įeina į imuninių vaistinių preparatų sudėtį. Vakcinų sudėtyje aliuminio junginiai yra naudojami kaip adjuvantai tam, kad vakcina sukeltų imuninį atsaką (būtų imunogeniška). Aliuminio junginiai vakcinose naudojami jau daugelį dešimtmečių ir nėra rimtų mokslinių įrodymų apie jų sukeltą neigiamą poveikį sveikatai. Adjuvantų dėka vakcinose galima naudoti mažus antigenų kiekius, o tai sukelia mažiau nepageidaujamų reakcijų. Kol kas nėra sukurta efektyvesnio ir saugesnio adjuvanto nei aliuminio junginiai.
Jei vakcinų sudėtyje būtų toksinės, kancerogeninės medžiagos ir vakcinos galėtų lemti neigiamą poveikį sveikatai, jos tiesiog negalėtų būti registruotos ir leistos naudoti.
5. „Skiepai – farmacijos verslas.“
Seniai įvertinta, kad skiepijimų kaštai yra 15–20 kartų mažesni nei vienos ar kitos užkrečiamos ligos gydymas. Lietuvoje kasmet gripo ir peršalimo ligų gydymas kainuoja apie 25 mln Eur, tuo metu gripo vakcinos vienos dozės kaina – iki 10 Eur. Perkant gripo vakcinas centralizuotai, vienos gripo vakcinos dozės kaina yra keletą kartų mažesnė. Išvada būtų tokia, kad farmacijos įmonėms labiau apsimoka „sirgti“.
Atsako prof. dr. Aurelija Žvirblienė:
6. „Skiepai sukelia staigios kūdikių mirties sindromą.“
Staigios kūdikių mirties sindromas (SKMS) niekaip nesusijęs su skiepais – jis ištinka tiek skiepytus, tiek neskiepytus kūdikius. Tikslios SKMS priežastys nežinomos, bet aiškiai nustatyta keletas veiksnių, kurie gali padidinti šio sindromo riziką. Šie veiksniai skirstomi į fizinius veiksnius ir veiksnius, susijusius su kūdikio miego aplinka. Patvirtinta, kad SKMS riziką ypač didina šių veiksnių kombinacija.
Fiziniai rizikos veiksniai:
- kūdikio smegenų ypatybės, t.y., tam tikri įgimti pokyčiai tose smegenų dalyse, kurios kontroliuoja kvėpavimą,
- priešlaikinis gimdymas arba mažas naujagimio svoris,
- kvėpavimo takų infekcija.
Rizikos veiksniai, susiję su kūdikio miego aplinka:
- kūdikių migdymas ant pilvo arba ant šono,
- kūdikių migdymas ant minkštų čiužinių ar pagalvių
- kūdikių migdymas kartu su suaugusiaisiais toje pačioje lovoje
- aukšta aplinkos temperatūra.
Papildomi rizikos veiksniai yra kūdikio lytis, amžius, rasė, rūkymas kūdikio aplinkoje. SKMS dažniau ištinka berniukus, kūdikius tarp 2 ir 4 mėnesių amžiaus, taip pat kūdikius, kurių aplinkoje rūkoma. Baltosios rasės kūdikiai turi mažesnę SKMS riziką.
Skiepai nėra SKMS rizikos veiksnys. Atvirkščiai, skiepai gali apsaugoti nuo tokio rizikos veiksnio, kaip kvėpavimo takų infekcija.
7. „Neskiepijami vaikai yra sveikesni už skiepijamus.“
Tokie teiginiai neturi jokio pagrindo. Nėra visiškai jokių mokslinių įrodymų, kurie pagrįstų tokius teiginius. Kas atliko tokius tyrimus? Kokiose šalyse ir kokio amžiaus vaikai buvo tiriami? Kiek skiepytų ir neskiepytų vaikų buvo palyginta tarpusavyje? Kaip buvo įvertinti demografiniai ir kiti šeimų skirtumai? Kaip buvo įvertintas vaikų „atsparumas, sveikumas“ ir jų protinė veikla?
Yra kaip tik atvirkščiai – kol nebuvo skiepų, daugybė kūdikių ir vaikų sirgdavo sunkiomis infekcinėmis ligomis ir mirdavo arba likdavo suluošinti, kas atsitikdavo persirgus poliomielitu.
8. „Skiepai nuo gripo sukelia Dauno sindromą.“
Dauno sindromas yra paveldima liga, kurios priežastis yra neteisingas chromosomų pasiskirstymas apvaisintoje ląstelėje. Tai niekaip nesusiję su skiepais. Dauno sindromo priežastis yra papildoma (21-oji) chromosoma ląstelėse. Chromosomos yra ląstelių branduoliuose, ten saugomi visi mūsų genai. Sveiki žmonės somatinėse (ne lytinėse) ląstelėse turi 23 chromosomų poras, kurias paveldi iš abiejų tėvų – taigi, iš viso 46 chromosomas. Asmuo, sergantis Dauno sindromu, turi papildomą 21-osios chromosomos kopiją, t.y., iš viso 47 chromosomas. Taip gali atsitikti todėl, kad apvaisinimo metu arba dar prieš jį sutrinka chromosomų pasiskirstymas – vietoje chromosomų poros atsiranda 3 chromosomos. Lytinėse ląstelėse – kiaušialąstėse ir spermatozoiduose – kuriose turi būti po viengubą chromosomų rinkinį, 21-oji chromosoma išlieka dviguba, o po apvaisinimo susidaro jau 3 chromosomos. Taigi, Dauno sindromo priežastis yra sudėtingi procesai ląstelėse, kurie vyksta dar iki gimimo, tad niekaip neįmanoma to susieti su skiepais nuo gripo.
9. „Skiepai lemia alerginius susirgimus.“
Alerginių susirgimų priežastys yra įvairios – tiek genetinės, tiek susijusios su aplinkos veiksniais, pvz., mažesne bakterijų įvairove kūdikio maiste ir aplinkoje, oro tarša, kūdikių ir vaikų žarnyno mikrobiotos ypatybėmis ir kt. Tai nesusiję su skiepais. Skiepai alerginių susirgimų nesukelia, bet alergiškų vaikų imuninė sistema yra išderinta, per stipriai ir neadekvačiai reaguojanti į įvairius antigenus. Todėl paskiepijus alergišką vaiką gali būti didesnė pašalinių reiškiniu rizika, nei sveikam vaikui. Gali būti tokių atvejų, kai vaikas yra alergiškas kokiam nors vakcinos sudėtyje esančiam ingredientui, pvz., antibiotiko ar vištos kiaušinio baltymo pėdsakams. Gydytojai turi atidžiai įvertinti alergiško vaiko būklę ir priimti sprendimą dėl jo skiepijimo ar neskiepijimo. Tėveliai taip pat gali patys pasidomėti vakcinų sudėtimi ir paklausti gydytojo apie galimas rizikas alergiškam vaikui, nes kiekvienos vakcinos informaciniame lapelyje yra aiškiai nurodytos vakcinos sudedamosios dalys ir įspėjimai, kokiais atvejais ta konkreti vakcina nerekomenduojama.
10. „Skiepai – nuodinga chemija.“
Skiepai, apsaugodami nuo infekcinių ligų, kaip tik prisideda prie to, kad vaikai gautų kuo mažiau cheminių vaistų, pvz., antibiotikų. Apskritai, skiepų sudėtyje yra labai mažai cheminių junginių. Pagrindinė ir svarbiausia vakcinos sudedamoji dalis yra nukenksmintas mikrobas – tai ne cheminė, o biologinė medžiaga, sudaryta iš baltymų. Baltymai mūsų organizme degraduoja, t.y., jie suskaldomi iki amino rūgščių, o tolesniame medžiagų apykaitos cikle – iki paprasčiausių molekulių, tokių kaip vanduo ir anglies dioksidas. Visi baltymai praeina tokį ciklą – nesvarbu, ar jie pateko su vakcina, ar su maistu. Iš cheminių medžiagų vakcinų sudėtyje gali būti adjuvantų, tokių kaip aliuminio druskos. Tačiau ne visose vakcinose jų yra. Gyvose susilpnintose vakcinose (tokiose kaip MMR ar rotaviruso vakcina), jokių adjuvantų nėra. Nukenksmintose ar rekombinantinėse vakcinose (tokiose kaip KDS, meningokoko, hepatito B vakcina ir kt.) adjuvantų yra, nes kitaip vakcina būtų neefektyvi, nesukeltų apsauginio imuninio atsako. Vienoje vakcinos dozėje gali būti 0,25–0,5 miligramo aliuminio. Palyginimui: jeigu vaikas serga bakterine infekcija ir jam reikia vartoti antibiotikus, per dieną jis gauna kelis šimtus miligramų šių cheminių junginių (antibiotikų), o gydymas juk tęsiasi 6–7 dienas. Jeigu susirgęs vaikas karščiuoja, jis papildomai gauna dar kelis šimtus miligramų karščiavimą mažinančių cheminių vaistų, tokių kaip parcetamolis, aspirinas ar ibuprofenas. Todėl akivaizdu, kad skiepijant vaiką ir tokiu būdu saugant jį nuo infekcinių ligų, kaip tik galima išvengti to, kas vadinama nuodinga chemija.
