Turinys
Nugaros, tarpumenčio, kaklo skausmai – tai ne tik vyresnio amžiaus žmonių problemos. Sėdimas arba sunkus fizinis darbas, netaisyklinga laikysena, nėštumas, sportas – visi šie veiksniai gali tapti kurios nors kūno dalies skausmo priežastimi. Kaip išvengti skausmų, kokius pratimus atlikti ir kokiu atveju kreiptis į specialistus, pasakoja kineziterapeutė, LMTA lektorė Jolita Gelūnaitė.
Kas yra kineziterapija?
Jei kada teko susidurti su skausmais, tai tikriausiai jau girdėjote žodį „kineziterapija”. Tai yra iš graikų kalbos kilęs terminas, reiškiantis gydymą judesiu, arba judesio terapiją. Kineziterapija yra viena pagrindinių reabilitacijos priemonių, grįsta kūno judėjimu.
Nors kineziterapeutų veiklos sritis yra labai plati, galima būtų išskirti kelias pagrindines: tai ortopedija, neurologija, širdies-kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos. Individualiai pritaikomas gydymo planas kūno judesiais ir mankštomis padeda atstatyti, atnaujinti, gerinti bei palaikyti paciento kaulų, raumenų, kraujagyslių ar kitų organizmo sistemų būklę, mažinti skausmus.
Kada reikalingas kineziterapeutas?
Mane labai džiugina, kai žmogus ateina tiesiog prevenciškai pasitikrinti raumenyną, sąnarius arba ieško būdo, kaip kompleksiškai prižiūrėti sveikatą, palaikyti gerą savijautą. Toks požiūris labai pagirtinas. Tačiau daugeliu atveju, deja, pacientai į kineziterapeutą kreipiasi jau esant rimtai bėdai.
Dažniausiai pacientai su kineziterapeutu susiduria esant fizinėms problemoms: patyrus traumą, lūžį arba po operacijos (kelio / klubo sąnario / plyšus priekiniam kryžminiam raiščiui). Kineziterapeutas gydo pacientus, turinčius griaučių ar raumenų problemų (pavyzdžiui, stuburo disko išvaržą), patiriančius didelius pečių juostos, nugaros skausmus. Kineziterapeutas sprendžia daugelį fizinių problemų, kurias lemia darbinės ar sporto traumos, kasdienė įtampa ir stresas, sėdimas darbas bei kūno senėjimas.
Dažna problema – nugaros skausmai
Dėl nugaros skausmų kenčia daug žmonių – dirbantys sėdimą arba fizinį darbą, nėščiosios, pagimdžiusios moterys, sportuojantieji. Tačiau visi išvardinti variantai – tai labai skirtingos situacijos, tad pratimai, skirti mažinti skausmą, skirtųsi. Kaip sakoma, one size doesn’t fit all.
Kalbant apie dirbančiuosius sėdimą darbą, tai silpnosios vietos dažniausiai būna sėdmenų ir tarpumenčio raumenys, įsitempę kirkšnių ir nugariniai raumenys, tad vertėtų atlikti tempimo pratimus klubams, pečiams. Taip pat rekomenduojama stiprinimo silpnąsias vietas, daugiau judinti juosmenį, kaklą, krūtininę dalį.
Esant nugaros skausmui dėl didelio fizinio darbo, svarbu rasti silpnąsias grandis, įsitempusias vietas ir ieškoti būdo mažinti raumenų disbalansą. Šiuo atveju reikalingos profesionalios kineziterapeuto paslaugos ir testavimas.
Po nėštumo dažniausiai atliekami pratimai liemeniui, dubens dugnui ir tarpumenčiui. Šiuo atveju taip pat svarbus detalus ištyrimas ir individuali programa, atsižvelgiant į kamuojančią problemą.
Kineziterapinės mankštos namuose
Kiekvienu atveju kineziterapinės mankštos yra parenkamos individualiai pagal poreikius ir galimybes. Pirmiausiai svarbu gerai išmokti kineziterapeuto užduotas užduotis ir tik tuomet jas atlikti namuose. Iš pradžių pratimai būna labai paprasti. Vėliau, be abejo, progresuojama, tad kinta ir užduotys – tiek kūnui, tiek smegenims reikalingas variabilumas ir dinamiškumas.
Labai svarbu stebėti savo padėtį, atlikimą, tempą. Nepersistenkite, nesulaikykite kvėpavimo, stebėti, ar nekyla pečiai, ar laikysena taisyklinga nuo galvos iki pėdų. Namuose pratimus galima atlikti prieš veidrodį. Aš visuomet patariu, esant neaiškumams, kreiptis į specialistą.
Prevencinės mankštos pratimai
Šiuos pratimus rekomenduoju atlikti tuomet, kai jaučiatės geriausiai. Mankštinkitės lėtai, be skausmo. Jei kurio nors pratimo nepavyksta atlikti, pereikite prie kito. Kitą dieną pabandykite dar kartą.
- Kaklo raumenims. Palenkite galvą į priekį ir sukite į šonus, tarsi nosimi ore pieštumėte nematomą puslankį. Kartokite 8–10 kartų. Atlikdami pratimą galite jausti, kaip švelniai tempiasi kaklo nugarinės dalies raumenys.
- Krūtinės raumenims. Atsistokite tarpduryje, pakelkite rankas ir įremkite jas į durų staktą. Viena koja ženkite žingsnį į priekį ir kūno svorį perkelkite ant priekinės kojos, kol pajusite, kaip švelniai tempiasi krūtinės raumenys. Tokioje padėtyje likite dar 15–30 sekundžių, tuomet pakeiskite koją ir kartokite tuos pačius veiksmus dar 3 kartus.
- Tarpumenčiui. Stovėkite tiesiai ir nekeldami pečių artinkite mentes vieną šalia kitos. Tokią padėtį išlaikykite 10 sekundžių. Atsipalaiduokite ir kartokite pratimą dar 8–10 kartų.
- Juosmens sričiai. Padėtyje ant keturių. Rankos pečių plotyje, kojos dubens plotyje (jei silpnesni riešai ar keliai, pasidėkite po jais kažką minkšto). Kelkite vienu metu ranką ir priešingą koją, nuleiskite. Stebėkite, ar išlaikote stabilų juosmenį ir nesisukate. Tiek vienai, tiek kitai pusei pratimą kartokite po 10–15 kartų.
- Sėdmenims. Gulomis ant šono. Abi kojos sulenktos, pėdos suglaustos. Atitraukite kelį į viršų ir lėtai nuleiskite. Turėtumėte jausti tempimą aplink klubą, šiek tiek apie šlaunies raumenis. Kiekvienai pusei kartokite pratimą 10–15 kartų.
- Šlaunies raumenims atpalaiduoti. Atsigulkite ant nugaros. Viena koja sulenkta, kita ištiesta. Ištiestą koją apsikabinkite abejomis rankomis ir palaikykite 30 sekundžių. Tą patį kartokite kitai kojai. Turėtumėte jausti šlaunies nugarinės dalies raumenų tempimą.
Pacientų sėkmės istorijos
Kineziterapeute dirbu daugiau nei dešimt metų. Labai džiaugiuosi tuo, kad savo rankomis ir žiniomis galiu daryti įtaką pacientams bei taip prisidedu prie sėkmės istorijų kūrimo.
Sėkmės istorijų per mano patirtį buvo nemažai. Pavyzdžiui, vienas trisdešimt penkerių metų pacientas mėgėjiškai sportavo – laipiojo. Dėl didelio krūvio ir netolygiai pasiskirsčiusio raumenyno jis ėmė jausti stiprius juosmens skausmus, buvo diagnozuota išvarža. Pirmą kartą jį sutikusi, pastebėjau, vyras smarkiai palinkęs į priekį, pasisukęs į skausmingą pusę (su taip vadinama „kompensacine” laikysena). Tuo metu daugelis padėčių jam buvo netinkamos, skausmas stiprėjo, tad pirmą užsiėmimą mokėmės nuskausminančių padėčių. Edukavau, kaip kasdienybėje jis galėtų atlikti būtinus judesius, atlikau švelnią manualinę terapiją, skyriau lengvus pratimus tam, kad nestingtų sąnariai. Po poros susitikimų simptomai ėmė lengvėti, todėl galėjome judėti į priekį ir progresuoti. Sudariau pacientui programą kiekvienai dienai ir po kelių savaičių jis man pranešė, kad, kasdien darant pratimus, pasikeitė daug įpročių ir išsisprendė jo problemos. Vyras suorganizavo kalnų žygį su 30 kilogramų kuprinėmis Pirėnų kalnuose, nuėjo 150 kilometrų ir užkopė į penkias viršūnes. Paskutiniąsias žygio dienas jis net nedėvėjo juosmens įtvaro, kurį rekomendavau gydymo pradžioje. Tokios istorijos ir pasikeitimai yra tikras džiaugsmas ir motyvacija man, kaip kineziterapijos specialistei.
Visus profesinius sunkumus atperka, kai esami ar buvę pacientai užkalbina parduotuvėje, gatvėje ir pasigiria galintys pakelti daugiau svorio, nebesikūprinantys ar mano dėka pamilę judesį, pratimus, sportą, pakeitę savo gyvenimo būdą.
