Peršalimas. Kaip įveikti?

Dalintis

Neįtikėtina: kuriami elektromobiliai, dirbtinio intelekto robotai, netgi kosmoso kolonizavimo planai, tačiau dar niekas nerado vieno patikimo vaisto nuo paprasčiausio peršalimo. Taip yra todėl, kad peršalimą studijuojantys medicinos srities mokslininkai susiduria su daugiau nei 200 skirtingų virusų (maža to, nuolat kintančių), todėl nustatyti tikslaus priešnuodžio peršalus beveik neįmanoma.

Peršalimas – tai viršutinių kvėpavimo takų susirgimas, sukeltas kokio nors viruso – rinoviruso, koronaviruso, paragripo, gripo viruso, adenoviruso ar kt., kurį  į orą ar ant jūsų liestų daiktų iščiaudėjo ar iškosėjo sergantys žmonės. Paprastas peršalimas gali transformuotis į rimtas viršutinių kvėpavimo takų ligas: laringitą, bronchitą, gripą, plaučių uždegimą, todėl geriausia neleisti ligai įsibėgėti ir mėginti užgniaužti peršalimą vos pajutus pirmuosius simptomus.

Peršalimo simptomai

  • Sloga
  • Gerklės skausmas
  • Čiaudulys
  • Kosulys
  • Galvos skausmas
  • Silpnumas
  • Neaukšta temperatūra

Jei išvardinti simptomai kur kas rimtesni, o temperatūra siekia daugiau nei 38,5 °C, skauda raumenis, vargina pykinimas, greičiausiai Jus jau pakirto gripas. 

Gripas prasideda staigiu karščiavimu, ūmiu kosuliu, raumenų maudimu. Geriausia gripo profilaktika – skiepai

Peršalimas ar gripas? Kaip atskirti?

PeršalimasGripas
Peršalimo simptomai vystosi lėtaiGripo simptomai prasideda labai staiga
Karščiavimo nėra arba jis nedidelisKarščiuojama smarkiai (virš 38 °C)
Nedidelis silpnumasDidelis ir dažnas silpnumas
Nedidelis galvos skausmas arba jokio skausmoDažnas ir stiprus galvos skausmas
Didelė slogaSloga dažniausiai nedidelė
Lengvas kosulysStaigus, sunkus kosulys
Gerklės skausmasDidelis gerklės skausmas
Nėra raumenų skausmoDidelis raumenų skausmas
Trunka 3 arba 4 dienasSergama apie savaitę
Nėra sunkumo krūtinėjeSunkumas, skausmas krūtinėje

Kaip kovoti su peršalimu ir gripu?

  • Pajutus pirmuosius peršalimo požymius, galima įsigyti cinko gliutomato pastilių, padedančių stiprinti imunitetą ir kovoti su liga dar jos užuomazgoje. Geriausiai pastiles čiulpti kas porą valandų mažomis dozėmis. Per dieną negalima suvartoti daugiau nei 150 mg cinko.
  • Gerklės skausmas efektingai malšinamas skalaujant vandens ir druskos tirpalu (250 ml vandens + 1 arbatinis šaukštelis druskos).
  • Jei vandens ir druskos tirpalas netinka ar nepadeda, galima išmėginti šilto vandens ir citrinų sulčių tirpalą. Šis duetas sukuria virusams ir bakterijoms nepalankią terpę ir yra veiksminga priemonė malšinti gerklės skausmą.
  • Miros tirpalas puikiai kovoja su uždegimu ir pasižymi sutraukiamuoju poveikiu. Mira taip pat yra antiseptikas. Šaukštelis miros tinktūros išmaišomas stiklinėje vandens. Gerklė paruoštu tirpalu turėtų būti skalaujama bent penkis kartus per dieną. Pastangos tikrai vertos rezultatų.
  • Banalu, bet labai svarbu – skysčiai. Gleivinei drėkinti ir organizmui atstatyti privalu gerti kuo daugiau vandens. Du litrai vandens turėtų būti minimalus išgeriamas skysčių kiekis.
  • Natūralus antiseptikas – česnakas – puiki priemonė kovoti su virusais. Jei šviežią česnaką vartoti nemalonu ar nepatogu, jį galima vartoti ir kapsulėmis.
  • Imbierų arbata neleidžia užsikimšti bronchams, atlieka valomąją apsauginę funkciją. Pusė arbatinio šaukštelio tarkuotos imbiero šaknies užpilama karštu vandeniu. Po kelių minučių galima mėgautis garuojančiu gydančiuoju gėrimu. Geriant imbierų arbatą, slopinamas ir kosulys (imbiere yra kosulį mažinančios medžiagos gingerolio).
  • Kosulį malšina paprastas naminis sirupas: du dideli šaukštai citrinų sulčių, sumaišyti su šaukšteliu medaus ir žiupsneliu raudonųjų ankštinių pipirų, gerina kraujotaką, aprūpina vitaminu C, kovoja su infekcija ir spartina gijimo procesą.
  • Juoduogių šeivamedžių arbata padeda įveikti peršalimą vos pajutus pirmuosius simptomus. Į verdančio vandens stiklinę įberiama 5 g šeivamedžio žiedų ir palaukiama, kol pritrauks. Trys–keturi puodeliai per dieną – ir liga greičiausiai jau praeityje. 
  • Arbatų, slopinančių peršalimo požymius, pasirinkimas gana didelis: galima užsiplikyti ramunėlių, liepžiedžių, čiobrelių žiedų. Svarbu išgerti bent tris–keturis puodelius per dieną.
  • Norint kaip įmanoma anksčiau įveikti slogą, nosį kas dvi valandas vertėtų tepti migdolų aliejaus ir arbatmedžio eterinio aliejaus mišiniu (į 30 ml migdolų ar kito augalinio aliejaus lašinami 8 lašai arbatmedžio aliejaus).
  • Kvėpavimas garais – dar viena efektyvi priemonė įveikti peršalimą. Kvėpuoti garais reikėtų palinkus virš dubens su verdančiu vandeniu, ant galvos užsimetus rankšluostį. Svarbu įkvėpti per nosį ir iškvėpti per burną. Garinimosi trukmė – apie 10 minučių. Būtina išlikti atsargiems ir nenusiplikyti. Inhaliacijos dar veiksmingesnės tuomet, kai į vandenį įlašinama eterinių aliejų – čiobrelių ar eukalpitų aliejų.
  • Peršalimo priešas – garstyčių vonelės. Į dubenį su litru karšto vandens įberiamas didelis šaukštas garstyčių miltelių. Kojos dubenyje mirkomos 10–15 minučių. Tirpalas mažina kraujo plūdimą į sinusus, todėl peršalimo simptomai – sloga ir gerklės skausmas – lengvėja. 
  • Virusams naikinti galima pasitelkti pipirmėčių eterinį aliejų. Naktį įjungtas garintuvas su keturiais–penkiais lašeliais pipirmėčių eterinio aliejaus atlaisvina kvėpavimo takus, padeda kovoti su infekcija. Jei garintuvo namuose nėra, galima virš radiatoriaus pastatyti garuojančio vandens dubenį su keliais lešeliais eterinio aliejaus. Vietoje pipirmėčių aliejaus naudojamas ir eukaliptų eterinis aliejus.
  • Gleives skystina ir nosies kanalus atveria daržovių ar vištienos sultiniai, taip pat krienai ir aštrus padažas. Pietums užsakyti sušiai su pipirkrieniais, jautienos kepsnys su krienų padažu ar aštrus troškinys – ne vaistai, tačiau veiksmingai atlieka jų darbą peršalus.
  • Plauti rankas svarbu visuomet, tačiau prikibus virusui tai daryti tiesiog būtina. Ir dažnai. Plaunamos rankos užtikrina, jog virusas neplis toliau. 
  • Svarbu neiti į darbus / darželius / mokyklas / kitas įstaigas. Kuo daugiau poilsio ir pogulio lovoje. 

Peršalimo profilaktikai itin svarbu stiprinti imunitetą, reguliariai mankštintis, vengti streso, pakankamai ilsėtis ir miegoti, gerti užtektinai skysčių. Šaltuoju metų sezonu svarbu vengti masinių susibūrimų vietų, dažnai plauti ir dezinfekuoti rankas.

Nepraleiskite nieko.
Prenumeruokite naujienlaiškį

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščiasAtgal į parduotuvę