Turinys
Fuerteventura – tai viena iš aštuonių Ispanijai priklausančių Kanarų salų, esančių visai netoli Maroko krantų Atlanto vandenyne. Nors Gran Kanarijai ir Tenerifei populiarumu Fuerteventura nusileidžia, tačiau pastaruoju metu šią salą atranda vis daugiau lietuvių. Ir priežastis labai paprasta. Tai įspūdingai graži, labiau laukinė ir natūrali sala, kurioje atsiveriantys vulkaninių kalnų vaizdai gniaužia kvapą, o kiekvienas paplūdimys kviečia naujai fotosesijai.
Ką veikti Fuerteventuroje?
Corralejo kopos (Dunas de Corralejo Natural Park)
Corralejo kopos, plytinčios šiaurės vakarinėje salos dalyje, yra viena lankomiausių vietų saloje. Fuerteventura gali didžiuotis didžiausiais smėlynų plotais visose Kanarų salose: net dešimt kilometrų į ilgį ir pustrečio kilometro į plotį besidriekiantys Corralejo smėlynai puikiai reprezentuoja dykumą. Dauguma kalba, kad smėlis vėjo atpustytas iš pačios Sacharos dykumos. Iš tiesų smėlis yra visiškai vietinis, pasatų vėjų supustytas iš kadaise sauso jūros dugno tarp Fuerteventuros ir Lanzarotės. Tačiau net ir atmetus turistus viliojančius pasakojimus apie Sacharą, Corralejo kopos yra nepaprasta, užburianti vieta.
Corralejo paplūdimiai
Tikriausiai ne kartą teko vartyti reklaminius bukletus ar atvirukus su įspūdingų balto smėlio paplūdimių vaizdais. Šioje šiaurės vakarinėje salos dalyje tokių paplūdimių – gausybė.
Svarbu paminėti, kad Fuerteventuroje, priešingai nei Lanzarotėje, Gran Kanarijoje ar Tenerifėje, nėra nė vieno mokamo paplūdimio. Tad ir Corralejo paplūdimiuose visi gamtos malonumai ir grožis – veltui.
Dėl puikių bangų Corralejo paplūdimius itin mėgsta banglenčių, burlenčių ir jėgos aitvarų mėgėjai. Net ir šiuo sportu nesidomintys nelieka abejingi nuo kopų atsiveriančiam vėjo ir spalvingų jėgos aitvarų šokiui danguje.
Lobos sala (Isla de Lobos)
Nuo Corralejo smėlio kalvų puikiai matosi per keturiolika kilometrų nutolę Lanzarotės krantai ir dar arčiau esančios mažutės Lobos salos siluetas. Lobos salą ir Corralejo miestelį skiria vos pora kilometrų.
Šioje saloje šiuo metu oficialiai gyvena tik keturi gyventojai, todėl ji visiškai natūrali ir laukinė. Įdomus faktas tas, kad anksčiau čia gyveno tik jūrų vilkai (lobos marinos) – tokia ruonių rūšis. Žmonėms atradus Lobos žemes, ši ruonių rūšis saloje išnyko, o šiai dienai ruonius krantuose galima išvykti tik retkarčiais.
Lobos sala turistams atvira ištisus metus, tačiau norintieji patyrinėti salą, o ne tik jos pakrantę, turi gauti leidimus. Lobos salą galima pasiekti iš Corralejo uosto kursuojančiais keltais, „vandens taksi” ar privačiai organizuojamomis kelionėmis jachtomis ir pan. Svarbu nepamiršti pasidomėti, ar į kainą įeina ir leidimai patekti į salą.
Lobos salos grožis geriausiai atsiskleidžia važiuojant dviračiu, todėl dviračių nuoma – labai neblogas būdas pažinti ir pasimėgauti salos vaizdais. Salos uostelis (Puertito de Lobos), švyturys (Punta Martiño Lighthouse) – lankomiausi salos objektai.
Popkornų paplūdimys (Playa de Palomitas de Maiz)
Važiuojant nuo Corralejo miestelio link šiauriausio salos taško, verta aplankyti žymųjį Popcorn beach. Popkornų paplūdimys yra visiška Corralejo paplūdimių priešingybė ta prasme, kad jame nėra „patogios”, malonios, smėlėtos pakrantės. Tai ne ta vieta, kurioje vaikai stato smėlio pilis, o suaugę išsitiesę visu ūgiu komfortiškai šildosi saulėje. Tačiau tai labai unikalus ir kadaise visišką beprotybę socialiniuose tinkluose sukėlęs paplūdimys: jo pakrantė nusėta raudonųjų dumblių fosilijų – rodolitų, kurie, bėgant laikui, pabąla ir primena spragėsius.
Šis paplūdimys puikiai atskleidžia įstabią Fuerteventuros gamtos įvairovę.
Žygis Lajares
Aktyvų laisvalaikį ir žygius mėgstantys poilsiautojai dažnai renkasi žymųjį Volcano Calderón Hondo žygį Lajares miestelyje. Tai nesudėtingas, malonus kiek daugiau nei dviejų kilometrų žygis aplink neveikiantį Calderón Hondo ugnikalnį, todėl puikiai tinka ir keliaujantiems su vaikais. Žygio metu pamažu atsiveria gražūs visų krypčių salos vaizdai.
Žygis nereikalauja ypatingo fizinio pasirengimo, tik patogių, neslystančių batų, todėl galima pasiimti pilnesnę kuprinę užkandžių ir riešutų: keliaujant aplink ugnikalnį yra labai didelė tikimybė sutikti išalkusių burundukų.
El Cotillo miestelis
Tai vienas gražiausių ir mieliausių salos miestelių, įsikūręs šiaurės vakarinėje Fuerteventuros dalyje. Šiame nedideliame žvejų miestelyje visko tiek daug: vienas už kitą gražesni smėlio paplūdimiai, lagūnos, kavinės ir restoranai, siūlantys kvapnius jūros gėrybių patiekalus. Vakare į vandenyną besileidžianti saulė ir kavinėse grojanti gyva muzika kuria labai malonią ir jaukią atmosferą.
Atvykus į El Cotillo, rekomenduojama aplankyti ir Atlanto skalaujamą Toston švyturį (Faro del Toston).
Esquinzo paplūdimys (Playa de Esquinzo)
Nuo El Cotillo pakrante leidžiantis į pietus, už kelių kilometrų galima aptikti banglentininkų ir apskritai visų vandenyno bei saulės mylėtojų pamėgtą Esquinzo paplūdimį. Nuo kitų paplūdimių jis skiriasi tuo, kad, norint į jį patekti, reikia įveikti iššūkį – leistis žemyn nuo stačios uolos. Leistis nėra itin pavojinga – žemyn nulipa ir banglentėmis nešini poilsiautojai, tačiau svarbu neprarasti budrumo. O į paplūdimį leistis – tikrai verta.
Paplūdimyje, beje, kaip ir beveik visuose šiaurinės pakrantės paplūdimiuose, iš akmenų pristatyta daug pusmėnulio formos „slėptuvių”. Čia prigulus galima ramiai degintis saulėje, nebijant sušalti – akmenys puikiai saugo nuo vėjo. Maža to, visas paplūdimys yra gilioje dauboje, todėl tai tikrai gera vieta, ieškantiems, kur pasislėpti nuo vėjo.
Ajuy urvai (Cuevas de Ajuy)
Viena lankomiausių vietų vakarinėje pakrantėje yra Ajuy urvai. Jų pradžia – Ajuy miestelyje esanti uola, į kurios viršūnę veda akmeniniai laiptai.
Labai įdomu pasivaikščioti pusantro kilometro besitęsiančiomis šimto milijonų metų senumo uolomis: prieš akis atsiveria neįtikėtinai gražūs vakarinės pakrantės ir vandenyno vaizdai. Nusileidus į natūralius kadaise lavos srauto suformuotus urvus galima pamatyti niekada nebaigto statyti tunelio liekanas.
Pasivaikščioję uolomis, poilsiautojai mėgsta pailsėti Ajuy miestelyje esančiame juodo smėlio paplūdimyje (Playa de Ajuy). Šalia stūksančios uolos virsta puikia uždanga nuo vėjo ir visuomet pasitarnauja kaip geras fonas fotosesijai.
Betankurija (Betancuria)
Įprastai saloje vyrauja tik smėlio ir žemės spalvos, todėl nuvykti į Betankuriją – tikra atgaiva akims. Tai dauboje tarp aukštų kalnų įsikūręs mažas ir jaukus miestelis – pirmoji Kanarų salų sostinė. Čia – priešingai nei kitur saloje – galima rasti žalumos ir spalvingų augalų.
Betankurijoje turistų laukia keletas jaukių kavinių, rankų darbo suvenyrų krautuvė, kadaise piratų nugriauta, vėliau atstatyta Šv. Marijos bažnyčia, žaidimų aikštelė mažiesiems, tarp pušynų įkurta maloni piknikų zona.
Jandia parkas (Parque natural de Jandía)
Fuerteventuros pietuose esantis Jandia parkas – labai kontrastingas ir nepaliekantis abejingų. Jandia kraštovaizdyje vyrauja tiek aukšti ir tamsūs vulkaninių kalnų masyvai, tiek, rodos, nesibaigiantys balto smėlio paplūdimiai (pavyzdžiui, Sotavento paplūdimys tęsiasi beveik dešimt kilometrų). Jandia pakrantės ramios ir skaidrios, tobulai tinkamos maudynėms ir geram poilsiui. Kai kuriuose paplūdimiuose aktyviai praktikuojamas jėgos aitvarų ir burlenčių sportas.
Ilgas, akmenuotas ir duobėtas kelias veda į patį piečiausią salos tašką – La Punta de Jandia. Ten, kur baigiasi Fuerteventuros žemė, stovi švyturys ir atsiveria akimis neaprėpiami vandenyno toliai. Vaizdas vertas kelių mašinos varžtų.
Cofete paplūdimys (Playa de Cofete)
Iš pietinės salos dalies važiuojant į Fuerteventuros vakarus, pasiekiamas garsiausias Kanarų salų Cofete paplūdimys. Važiuojant siaurais vingiuotais kalnų keliais, apvažiavus didelį kalnų masyvą, atsiveria įspūdinga vakarų pakrantė ir laukinis Cofete paplūdimys. Skaidri ir smėlėta Cofete pakrantė tęsiasi daugiau nei tryliką kilometrų, o ją lydi greta besidriekianti galinga Jandia parko kalnų grandinė.
Cofete pakrantė banguota, jai būdingos didelės povandeninės srovės, todėl vandenyje patartina būti labai atsargiems (juolab, kad Cofete nėra gelbėtojų).
Sūrio muziejus (Museo del Queso Majorero)
Sūrio muziejus, įsikūręs salos viduryje, šalia Antigua miestelio, yra vienas įdomiausių ir interaktyviausių salos muziejų.
Muziejuje labai originaliai ir smagiai atskleidžiama ne tik vietinio (majorero) sūrio, bet ir apskritai Kanarų salų istorija.
Projekcijose, fotografijose, interaktyviose erdvėse pasakojama apie skirtingas vietinio sūrio rūšis, gamybos procesą, taip pat pateikiama daug informacijos apie Kanarų salų susidarymą, klimatą, florą ir fauną.
Vaikams suteikiama galimybė užlipti į seną malūną, apžiūrėti jo vidų, tamsioje salėje, griaudint perkūnijai, stebėti salų susidarymo vaizdo įrašus, taip pat pamėginti pamelžti dirbtinę ožką.
Druskos muziejus (El Museo de la Sal)
Druskos muziejus įsikūręs greta Las Salinas del Carmen miestelio, rytinėje Fuerteventuros pakrantėje. Muziejų sudaro dvi dalys: vidinė ir laukinė. Vidinė muziejaus dalis veikia moderniame pastate, kuriame eksponuojamos nuotraukos, audiovizualinė medžiaga apie druskos gavybą, druskos svarbą žmonijai. Laukinė muziejaus dalis – tai realiai veikianti natūrali druskos kasykla. Muziejaus lankytojams leidžiama pasivaikščioti tarp nuo druska baltuojančių vandenyno vandens baseinėlių.
Oras Fuerteventuroje
Nors dažnai teigiama, kad Fuerteventuroje šilta ir malonu ištisus metus, tačiau realybė yra truputį kitokia. Taip, lyginant su Lietuva, temperatūra čia visada pakankamai aukšta, tačiau vis dėlto orams Fuerteventuroje taip pat būdingas sezoniškumas. Todėl svajojantiems pasilepinti vasariškais karščiais, Fuerteventuroje vertėtų lankytis balandžio – spalio mėnesiais. Maža to, tai vėjo ir Sacharos smėlio mylima sala, todėl net ir vasarą retkarčiais tenka susirasti užuovėją.
Kanarų saloms būdinga kalima (calima) – reiškinys, kai salas apniaukia tankus, vos perregimas smėlio ir dulkių sluoksnis, atkeliaujantis nuo Sacharos dykumos, pučiant rytų, pietryčių vėjui. Jautresniems žmonėms tokiu metu ima niežėti akys, nosis, gali pasireikšti tokie simptomai, kaip kosulys, kutenimas gerklėje. Įprastai kalima trunka kelias dienas ir išsisklaido, nepridarydama žalos, tik didelę netvarką namų terasose ir kiemuose.
Vasarą Fuerteventuroje karšta, saulėta ir dažniausiai vėjuota. Šiluma ir karščiai tęsiasi įprastai iki pat spalio vidurio, kai diena gerokai sutrumpėja, o naktį temperatūra krenta iki 18 laipsnių, kartais ir žemiau. Priklausomai nuo regiono Fuerteventuroje, žiemą galima sulaukti visko: ir labai šiltų dienų (iki +24), ir vėsių, vėjuotų, apniukusių dienų, kai temperatūra siekia vos 17 laipsnių šilumos. Naktį temperatūra krenta ir iki 12 laipsnių. Vėsiausi mėnesiai Fuerteventuroje yra sausis ir vasaris. Kovą, balandį juntamas temperatūros kilimas tiek dienomis, tiek naktimis. Balandžio pabaigoje, gegužę į Fuerteventurą sugrįžta vasara.
