Lengvesnės kelionės su vaikais – klausant pasakų ir žaidžiant

Dalintis

Ilgos kelionės automobiliu su mažais vaikais kelia įtampą daugeliui tėvų. Ypač tiems, kurie tai daro retai. Iš tiesų keliauti su vaikais reiškia nemažą iššūkį. Tam, kad kelionė nevirstų pačiu baisiausiu pragaru, tėvams tenka ne tik aiškiai susiplanuoti dienos programą, pasirūpinti visais kelionei reikalingais daiktais, bet ir sugalvoti šimtą veiklų vaikams, taip užtikrinant gerą, taikią bei ramią atmosferą po vienu nedideliu transporto priemonės stogu. Kaip palengvinti keliones? Kuo užimti vaikus, kad kelionės praeitų ramiai ir sklandžiai?

Nuobodulys skatina kurti ir veikti

Leisti vaikams nuobodžiauti gali būti naudinga

Nors ramybė ir gera nuotaika kelionės metu – didžiausias tėvų rūpestis ir siekiamybė, tačiau ne visuomet naudinga verstis per galvą, siekiant maksimaliai užimti vaikus. Daugelis psichologų ir pedagogų sutaria, jog geriausias „variklis“ kūrybai yra nuobodulys. Būtent jis verčia vaiką pasitelkti vaizduotę, kurti ir žaisti. Žinoma, kelionėje nuobodžiaujantis ir garsiai besiskundžiantis vaikas nėra tai, apie ką tėvai svajoja, tačiau labai svarbu atrasti balansą, kada vaikui pasiūlyti veiklos ir kada leisti jam pačiam pasirinkti / sugalvoti, ką veikti.

Jei vis dėlto kelionės metu vaikas neranda sau vietos, tampa irzlus, galima pasiūlyti keletą idėjų, ko imtis, arba nuveikti ką nors smagaus ir prasmingo visiems drauge. 

Geriausi būdai užimti vaikus

Telefonas, kompiuteris ir sausainiai – toks atsakymas greičiausiai šmėsteli kiekvieno tėvo galvoje. Taip, tai yra iš tiesų veiksmingi būdai užimti mažuosius: nuotykių ir veiksmo kupini animaciniai filmai, įtraukiančios grafikos žaidimai šiandien prikausto vaikų dėmesį nelyg magnetas. Ir nors tai tikrai efektyvi priemonė vaikus priversti sėdėti ramiai, visi tėvai, įdavę vaikui į rankas telefoną ar planšetę, giliai viduje jaučiasi šiek tiek prasikaltę. Ir tai suprantama: toks vaikų užėmimo būdas nenaudingas nei puoselėjant šeimos santykius, nei ugdant vaikus. Bukas žiūrėjimas į ekraną nekuria jokios vertės ir didina prarają tarp tėvų ir vaikų.

Daugelis tėvų kelionių metu vaikus užima kompiuteriniais žaidimais ar animaciniais filmais

Visai kas kita, jei transporto priemonėje leidžiami muzikos, karaokės ar įvairių pasakų įrašai, žaidžiami žodiniai žaidimai. Veiklos, į kurias įsitraukia visi šeimos nariai, kuria draugiškus šeimos santykius ir jaukią atmosferą. Dainuodami kartu, analizuodami pasakas, žaisdami mąstymą ir kūrybiškumą skatinančius žaidimus, tėvai ir vaikai turi puikią galimybę vienas kitą geriau pažinti ir suprasti, užmegzti šiltesnį bei tvirtesnį ryšį.

Pasakų klausymas – turtingesnei kalbai ir pasaulio suvokimui

Anot logopedės Monikos Mačiulytės-Andriulionienės, kelionės automobiliu laiką – nesvarbu, ar vykstama atostogauti, ar tai paprasčiausia kelionė į mokyklą / darželį / būrelį – galima išnaudoti labai efektyviai. „Pasakos yra vienas veiksmingiausių kalbėjimo ir kalbos ugdymo būdų. Pasakų klausymas turtina vaiko žodyną, lavina rišliąją kalbą, kalbos suvokimą bei skatina dialogą – klausti, ieškoti atsakymų. Klausydami pasakų įrašų vaikai susiduria su žodžiais, kurių įprastai nevartoja, todėl plečiasi vaikų žodynas, kalba tampa įvairesnė. Klausantis eiliuotų pasakų, lavėja ir foneminė – kalbos garsų – klausa“, – sako logopedė. 

Keliaujantiems tėvams LA FAMILIA pataria pasakų įrašų pasižvalgyti ir parsisiųsti Youtube kanale KOŠĖ MALOŠĖ. Čia talpinamos profesionaliai Ingos Valinskienės, Vaivos Mainelytės, Ferdinando Jakšio, tetos Betos ir Ilonos Balsytės įgarsintos pasakos vaikams lietuviškai: „Batuotas katinas“, „Pelenė“, „Coliukė“, „Gulbė karalius pati“, „Varlė Karalienė“, „Jonukas ir Grytutė“, „Trys paršiukai“, „Bėkim, žvėrys, pažiūrėti“, „Katinėlis ir Gaidelis“, „Buvo buvo, kaip nebuvo“, „Ryklio rūmai, „Kiškio lūpos“ ir kt. Taip pat šiame kanale galima rasti valandos trukmės vaikiškų pasakų apie gyvūnus rinkinį, įgarsintą gamtininko Ričardo Kazlausko („Kodėl voras yra mažas?“, „Asiliukas  – liūtų valdovas“, „Lapė – krikšto motina“, „Lokys ir Arklys“, „Voriuko Anansio pinklės“, „Kiškis ir Vėžlys“). Kanale ANIMOTUKO TV įkeltos kelios profesionaliai įgarsintos lietuviškos pasakos: „Dangus griūva“, „Saulė ir Mėnulis“ bei „Varna ir sūris“. Patinkančias pasakas galima parsisiųsti naudojant youtube-mp3 konverterį.

Programėlėje Spotify visiems prieinami „Keistuolių teatro“ spektaklių įrašai su populiariausiomis dainomis, tokiomis kaip „Geltonų plytų kelias“, „Kaliausės daina“, „Man nusibodo“.

Žodiniai žaidimai – jungia ir lavina

Žaidimai automobilyje kuria geresnius šeimos santykius

Plėsti žodyną, lavinti atmintį ir sutelkti dėmesį taip pat padeda žodiniai žaidimai. Ilgametę  pedagoginę patirtį turinti darželio auklėtoja Evelina Mikutienė sako, jog žodinius žaidimus ji pasitelkia tiek darželio grupėse, tiek keliaudama su savo vaikais. „Žodiniai žaidimai ne tik priverčia vaikus susikaupti, nurimti, pasitelkti mąstymą ir kūrybą. Tai puikus būdas bendrauti, pažinti vienas kitą, kurti tvirtesnį šeimos ryšį“, – įsitikinusi Evelina Mikutienė.

Pedagogė pateikia keletą žaidimų, kuriuos kelionės metu nesunkiai pritaikys kiekviena šeima, pavyzdžių.

  • „Pavieniai žodžiai“. Visi žaidimo dalyviai iš eilės sako po vieną žodį iš sutartos raidės, pavyzdžiui, „r“: „ropė“, „riešutas“, „ryklys“, „replės“, „ropoti“, „rėkti“ ir t. t. Galima sutarti vardinti tik tam tikros kategorijos, pavyzdžiui, augalų, miestų, žaislų ir pan., žodžius.
  • „Apibūdink“. Vienas žaidėjas apibūdina savo sugalvotą žodį kitais žodžiais, nevartodamas sugalvoto žodžio šaknies. Kiti žaidimo dalyviai per sutartą laiką turi atspėti sugalvotą žodį.
  • „Atspėk žodį“. Vienam žaidėjui sugalvojus žodį, kiti žaidimo dalyviai mėgina jį atspėti, klausdami tik tokių klausimų, į kuriuos žaidėjas gali atsakyti tik „taip“ arba „ne“.
  • „Kortelės“. Prieš kelionę galima pasigaminti korteles su įvairių objektų (tiltas, kelio ženklas, policijos mašina, moteris garbanotais plaukais, vežimėlis, plunksniniai debesys, žalias automobilis ir pan.) piešinėliais ar lipdukais. Keliaujantieji stebi aplinką ir, pamatę kortelės objektą, apibūdina jį keliais žodžiais bei išbraukia iš sąrašo.
  • „Pasaka“. Visi žaidimo dalyviai kuria pasaką pasirinkta tema, pridėdami tik po vieną žodį.

Logopedė Monika Mačiulytė-Andriulionienė pataria pažaisti ir žaidimus, skirtus diferencijuoti garsus.

  • „Kalbos policija“. Vienas iš žaidimo dalyvių sako žodžius ar sakinius, retkarčiais ištardamas žodį netaisyklingai. Žaidimo dalyviai, išgirdę klaidą, turi sakyti „STOP“ ir ištarti žodį taisyklingai.
  • „Išgirsk garsą“. Pasirenkamas kalbos garsas. Vienas žaidimo dalyvis sako garsų eilę / vėliau žodžius / sakinius. Išgirdę sutartą garsą, kiti žaidimo dalyviai turi suploti. 
  • „Sakinio daryba“. Skatinti rišliąją kalbą galima kuriant sakinius: pradžioje sakinys sudaromas iš dviejų žodžių (veiksnio ir tarinio), tuomet kiekvienas žaidžiantysis sakinį plėtoja pridėdami po vieną žodį.

Dar daugiau žaidimų, praversiančių kelionėje ir ugdysiančių vaikų kūrybiškumą bei kalbos įgūdžius, rasite straipsnyje „Vaikiški žaidimai“.

Nepraleskite nieko.
Prenumeruokite naujienlaiškį