Vaikiški žaidimai

Dalintis

Žaidimas – neatsiejama vaiko veikla, jo gyvenimo forma, kuri reiškiasi įvairiais būdais ir turi daugybę prasmių. Žaisdamas mažasis ugdo save kaip asmenybę, socializuojasi, plečia savo akiratį. Žaidimų esama daug ir įvairių. Vieni skirti linksmintis, judėti, aktyviai veikti, kitais siekiama priversti mąstyti, lavinti vaizduotę, pastabumą ar tiesiog susikaupti. Žaidžiant natūraliai atsiskleidžia laisva ir nevaržoma vaiko prigimtis, savitas jo mąstymas, vaizduotė, būdo bruožai ir gebėjimai. 

Skatinkite vaiką žaisti, o dar geriau – žaiskite drauge. Ką? Į šį klausimą atsakome pateikdami įvairių žaidimų aprašymus. Smagaus Jums laiko!

Aktyvūs grupiniai žaidimai

Vilke vilke, kiek valandų?

Vilku išrinktas žaidėjas stovi prie sienos, atsisukęs į ją. Gerokai toliau nuo Vilko stovi linijoje išsirikiavę kiti žaidėjai. Žaidėjai lėtai juda link sienos, klausdami: „Vilke vilke, kiek valandų?”. Vilkui staiga atsisukus, visi sustingsta. Vilkas pasako bet kokį laiką, pavyzdžiui, „po trijų penkiolika” ar „devynios ryto”. Jam nusisukus, vaikai vėl juda link Vilko, kartodami tą pačią frazę. Kai jie priartėja pakankamai arti, Vilkas sušunka: „Pats metas pietauti!”. Sušukęs jis gaudo kitus žaidėjus, o šie bando pabėgti. Pagautas vaikas tampa Vilku.

Spalvų gaudynės

Žaidėjai išsirikiuoja starto linijoje. Žaidimo vedėjui garsiai ištarus kokią nors spalvą, žaidėjai puola ieškoti nurodytos spalvos daikto. Pirmasis, palietęs nurodytos spalvos daiktą, užsidirba tašką. Kad žaidimas būtų įdomesnis, spalvas galima sakyti angliškai arba apibūdinant per daiktą: „citrinos spalva”, „krokodilo spalva”, „Atlanto vandenyno spalva” , „Jurgitos kelnių spalva” ir t. t.

Rudens takas

Žaidimo vedėjas, nusisukęs į sieną, sako: „Einame rudens taku. Kas kartu?”. Kol vedėjas sako šią frazę, gerokai toliau stovintys ir linijoje išsidėstę vaikai lėtai juda link sienos. Pasibaigus frazei, vedėjas staiga atsisuka, o visi ėjusieji sustingsta ir virsta „statulomis”. Jei kuri nors „statula” sujuda ar pakeičia veido mimiką, vedėjas siunčia jį prie starto linijos. Laimi pirmasis sieną palietęs žaidėjas. Jis tampa žaidimo vedėju.

Pagauk kamuolį

Žaidėjai sustoja į didelį ratą. Rato viduryje stovi vienas žaidėjas su kamuoliu. Mesdamas kamuolį kuo aukščiau, jis taria kito kurio nors kito žaidėjo vardą. Jei šis kamuolį pagauna, stoja į rato vidurį ir sako kito žaidėjo vardą. Jei kamuolio žaidėjas nepagauna, iš žaidimo iškrenta.

Karšta bulvė

Visi žaidėjai stovi ratu. Įsivaizduojama, kad kamuolys – tai karšta bulvė. Vaikai, vos pagavę kamuolį, turi kuo greičiau jį perduoti kitam vaikui (bet kuriam). Žaidimas lavina reakciją, staigumą, koordinaciją.

Traukiny, į stotį

Žaidimo vedėjas sugalvoja ir visiems žaidėjams nurodo, kuri vieta bus „traukinys” ir kuri – „stotis”. Kai žaidimo vedėjas pasako žodį „važiuoja”, visi kiti žaidimo dalyviai energingai juda erdvėje. Kai vedėjas pasako „stop”, visi sustingsta. Jei vedėjas taria „ traukinys” arba „stotis”, žaidėjai lekia į iš anksto numatytas vietas. Kai visi žaidimo dalyviai įsižaidžia, galima sukeisti žodžių reikšmes: „važiuoja” ima reikšti „stop”, o „stop” – „važiuoja”. Žaidimo vedėjai gali keistis.

Skaičių seka

Visi sustoja ratu. Iš eilės rateliu skaičiuojama iki keturių, tuomet skaičių seka kartojama nuo pradžių: pirmasis vaikas sako „vienas”, kitas – „du”, trečias – „trys”, ketvirtas – „keturi”, penktas – vėl „vienas”, šeštas – „du”, septintas – „trys” ir t. t. Mėginama palaikyti greitą tempą. Vėliau vietoje žodžio „vienas” – suplojama. Kiti skaičiai vardijami kaip ir anksčiau: „plojimas”, „du”, „trys”, „keturi”, „plojimas”, „du”, „trys”, „keturi”. Užduotis sunkinama vietoj dvejeto sugalvojant garsą arba kokį nors judesį. Pavyzdžiui, „plojimas”, „mū”, „trys”, „keturi”, „plojimas”, „mū”, „trys”, „keturi”…

Garsus ar judesius galima sugalvoti visiems skaičiams, priklausomai nuo žaidėjų susikaupimo.

Žalia raudona

Išrenkamas žaidimo kapitonas. Visi kiti žaidėjai išsidėsto erdvėje. Kapitonui pasakius „žalia”, visi juda erdvėje, stengdamiesi neprisiliesti vienas prie kito. Kapitonui pasakius „raudona”, visi žaidėjai sustingsta. Kai kapitonas pasako „vienas”, visi žaidėjai suploja (tai gali būti ir sustojus, ir einant, priklausomai nuo to, kokią spalvą prieš tai nurodė kapitonas). Kai pasakoma „du”, žaidėjai vienu metu garsiai pasako savo vardą. Žaidžiant bandoma palaikyti greitą tempą ir energiją.

Užduotis sunkesnė, jei sukeičiamos spalvų reikšmės: „žalia” reiškia sustoti, o „raudona” – judėti.

Vaisių ratelis

Visi žaidimo dalyviai stovi ratu. Kai vedėjas pasako „obuolys”, visi žaidėjai staigiai tupia kaip krentantys nuo medžių obuoliai. Kai vedėjas pasako „vynuogės”, visi vaikai susikimba už rankų ir pasiūbuoja. Kai „bananas” – visi subėga į vidurį ir suremia galvas – atrodo tarsi didelė bananų kekė. Kai vedėjas ištaria „arbūzas”, visi vaikai suremia užpakalius. Vedėjui pasakius „braškė”, žaidėjai atsitupia ir lėtai keliasi, keldami rankas į viršų.

Grupelės

Visi žaidėjai stovi ratelyje susikibę rankomis. Kai vedėjas pasako „susikimbame po 4”, visi turi persiskirstyti į grupeles po keturis. Vedėjas gali vardinti: „susikimbame po du”, „susikimbame po tris”, „visi kartu”, „po vieną” ir t. t. Kas lieka „už borto”, žaidime nebedalyvauja. Galiausiai lieka du vaikai laimėtojai.

Kas tu?

Žaidėjai stovi ratelyje. Žaidimo vedėjas staiga parodo į vieną iš žaidėjų ir ištaria, kas jis toks. Jei ištariama:

dramblys, tuomet vaikas, į kurį parodė vedėjas, ranka rodo straublį ir skleidžia dramblio garsą, o vaiko kairėje ir dešinėje stovintys vaikai rankomis rodo didelius apskritimus, vaizduodami viduryje stovinčio „dramblio” ausis; vikingas – vaikas, į kurį vedėjas parodė, dairosi į šonus, imituodamas stebėjimą žiūronais, o iš šono stovintys vaikai irkluoja; gimtadienis – šonuose stovintys vaikai susikimba abiem ištiestomis rankomis, o centrinis išlenda tarp jų rankų per vidurį, linguodamas kaip žvakė; palmė – centrinis vaikas iškelia rankas į viršų, šoniniai vaikai linguoja kaip palmės lapai; paplūdimys – centrinis sukryžiuoja rankas už galvos, šoniniai jį vėsina tarsi vėduoklės; želė – šoniniai susikimba rankomis ir padaro dubenį, o centre esantis „vaikas” dubenyje dreba tarsi želė; bananas – centrinis iškelia rankas į viršų, o šoniniai stoja / tupia – tarsi lupama banano žievė; gorila – centrinis straksi nuo kojos ant kojos ir skleidžia beždžioniškus garsus, o iš šonų esantys vaikai muša rankomis į krūtinę kaip gorilos.

Viskas vyksta greitu tempu. Kas suklysta – tupia. Taip žaidžiama, kol lieka trys paskutinieji.

Drakula

Žaidėjai stovi ratu. Vienas žaidėjas išrenkamas „sekliu” ir trumpam pasišalina nuo grupės. Visi vaikai užsimerkia ir slaptu palietimu (kurio nors vaiko ar suaugusiojo) išrenkamas „Drakula”. Kas ratelyje tapo „Drakula“, negali žinoti nė vienas žaidėjas.

„Seklys” grįžta į ratą ir bando išsiaiškinti, kuris žaidėjas yra „Drakula”. Tam jis turi tik vieną spėjimą. „Drakula”, pažvelgęs kuriam nors žaidėjui į akis, mirkteli. Tai jis privalo atlikti itin atsargiai ir likti nepastebimas „seklio”. Žaidėjas, kuriam mirktelėjo „Drakula”, tupia arba griūna ant žemės. „Drakulos“ tikslas – partupdyti kaip įmanoma daugiau vaikų. „Seklio” tikslas – kaip įmanoma greičiau rasti „Drakulą”.

Vėjas pučią į tuos, kurie…

Visi žaidėjai sėdi ant rateliu išdėstytų kėdžių. Ratelyje turėtų būti pastatyta viena laisva kėdė. Žaidimo vedėjas vardina įvairiausius teiginius, pavyzdžiui, „vėjas pučia į tuos, kurie šiandien valgė pusryčius”; „vėjas pučia į tuos, kurie nemėgsta varškės”; „vėjas pučia į tuos, kurie mano, jog reikia globoti mažesnius”; „vėjas pučia į tuos, kurie mėgsta apsipirkinėti” ir t. t. Žaidimo vedėjas neturėtų riboti savo vaizduotės, svarbiausia – įdomūs ir originalūs teiginiai.

 Žaidimo dalyviai, kuriems vedėjo pasakytas teiginys tinka, tarsi vėjo pučiami stoja nuo kėdės ir susiranda kitą vietą. Tie, kuriems teiginys netinka, lieka savo kėdėse.

Kas aš esu?

Prie sienos stovinčiam „aklajam” žaidėjui užrišamos akys. Kiti žaidimo dalyviai išsibėgioja po erdvę. Vedėjui parodžius į kurį nors žaidėją, šis klausia „aklojo”: „Kas aš esu?”. „Aklasis” bando atspėti, kieno tai balsas. Jei atspėja, „akluoju” tampa pričiuptasis. Jei „aklasis” neatspėja, tuomet mėginama dar kartą. Vedėjas turėtų stengtis „pakalbinti” visus žaidimo dalyvius.

Pasakyk penktą

Žaidėjai sėdi vienoje linijoje ar puslankiu. Vienas žaidimo dalyvis išeina į priekį, prieina prie pasirinkto žaidėjo ir taria: „Pasakyk penktą”. Iškart po to pats išvardija keturis 4 vienos sugalvotos grupės pavadinimus (pavyzdžiui, naminių gyvūnų: „katė”, „šuo”, „žiurkėnas”, „papūga”, arba kosmoso objektų: „Venera”, „asteroidas”, „žvaigždė”, „palydovas”). Kitas žaidimo dalyvis turi akimirksniu įvardinti penktą objektą. Jei neįvardija, iškrenta iš žaidimo arba žengia į priekį ir tęsia žaidimą – taisyklės adaptuojamos pagal individualią žaidėjų grupę.

Estafetės / komandiniai žaidimai

Kiaušinis šaukšte

Grupė vaikų suskirstoma į dvi ar daugiau komandų. Visi kiekvienos komandos dalyviai išsirikiuoja į eilę, vienas paskui kitą. Pirmiesiems stovintiems komandų nariams duodamas šaukštas, o jame – teniso kamuoliukas (arba tikras kiaušinis). Vieną ranką dalyviai privalo laikyti už nugaros. Žaidimo tikslas – kuo greičiau nubėgti iki pažymėtos vietos, nenumetus kiaušinio, apsisukti ir sugrįžus perduoti šaukštą antrajam bėgikui. Laimi komanda, kliūtį įveikusi greičiau ir padariusi mažiau klaidų.

Kitas būdas žaisti šį žaidimą – vietoje kiaušinio naudoti bulvę. Jei bulvė bėgant nukrenta ant žemės, ją reikia pakelti šaukšteliu (kita ranka viso bėgimo metu laikoma už nugaros).

Lėkštė ant galvos

Komandų žaidėjai išsirikiuoja į eilę, vieni už kitų. Pirmiesiems ant galvos uždedamos plastikinės lėkštės. Tikslas – kuo greičiau, nenumetus ant žemės lėkštės, pasiekti pažymėtą vietą ir sugrįžus perduoti lėkštę antrajam komandos draugui. Laimi greičiausiai ir tiksliausiai užduotį įveikusi komanda.

Balionų traukinys

Vaikai suskirstomi į dvi ar tris grupes. Grupės stovi išsirikiavusios prie starto linijos. Komandos nariai stovi linijose vienas už kito. Tarp vaikų įsprausti balionai (tarp vieno vaiko pilvo ir kito vaiko nugaros). Estafetę reikia pereiti taip atsargiai, kad balionai nenukristų ant žemės.

Bėgimas su pieštukais

Išsirikiavusios komandos lenktyniauja, nešdamos du pieštukus, ant kurių išilgai uždedamas dar vienas. Nukritusį pieštuką estafetės dalyviai gali pakelti tik naudodami turimus pieštukus. Visos estafetės sunkinamos įvairiomis kliūtimis: kėgliais, virvėmis, kėdėmis ir pan.

Balionų mūšis

Aukštai, suaugusio žmogaus akių aukštyje, pakabinama ilga virvė. Dvi žaidėjų komandos išsidėsto skirtingose virvės pusėse. Kiekvienas žaidėjas turi po du balionus. Tikslas – tol, kol groja muzika, kuo daugiau balionų permesti per virvę į priešininkų pusę. Muzikai sustojus, skaičiuojama, kiek balionų yra kiekvienos komandos pusėje. Laimi komanda, kurios pusėje balionų mažiau.

Batų dėžė

Priešais kiekvieną išsirikiavusią komandą pastatoma dėžė ar paguldomas lankas. Dėžėse (arba lankų viduryje) – visų žaidimo dalyvių batai. Nuskambėjus švilpukui, pirmieji lekia prie dėžės ar lanko, apsiauna savo batus, apibėga dėžę / lanką penkis kartus ir grįžta pas savo komandos narius. Tuomet išbėga antrieji, tretieji ir t. t. Laimi komanda, greičiausiai apsiavusi batus.

Žodiniai / raštiniai žaidimai

Pirmoji raidė

Kiekvienas žaidimo dalyvis viršutinėje popieriaus lapo dalyje horizontaliai surašo kategorijų pavadinimus: „Vardas”, „Gyvūnas”, „Miestas”, „Šalis”, „Upė” (galima sugalvoti ir kitokių kategorijų). Pirmasis žaidėjas pasako, kokia raide prasidedantį pavadinimą reikia parašyti. Tašką laimi dalyvis, greičiausiai užpildęs visus kategorijų langelius. Vėliau pirmąją raidę sugalvoja kitas žaidėjas.

Atspėk daiktą

Šį žaidimą geriausiai žaisti mašinoje: kelionė neprailgsta ir būna super smagi. 

Žaidimo vedėjas mintyse sugalvoja kokį nors daiktą / garsenybę / gyvūną, o likę žaidimo dalyviai mėgina atspėti, klausinėdami klausimų, į kuriuos vedėjas gali atsakyti tik „taip” arba „ne”.

Milijonas žodžių

Vienas žaidimo dalyvis sugalvoja ilgą žodį. Kitų žaidėjų užduotis – per tris minutes (arba kol groja muzika) sugalvoti kaip įmanoma daugiau žodžių iš ilgajame žodyje esančių raidžių. Kartotis gali tik tos raidės, kurios kartojasi ir ilgajame žodyje.

Surimuok

Žaidimo vedėjas vardina žodžius, kurie rimuojasi, ir įterpia vieną nesirimuojantį. Kiti žaidėjai turi jį įvardinti. Savo rimavimo gebėjimus gali išmėginti visi dalyviai.

Žaidimo pavyzdys: regėjo, išėjo, vertėjo, norėjo, minėjo, muzika, kentėjo, liuoksėjo (netinka muzika).

Kelioninės kortelės

Prieš kelionę automobiliu pagaminamos kortelės su žodžiais arba paveikslėliais. Tai gali būti karvė, vilkikas, policininkas, stop ženklas, kalnas, tiltas, upė, naminis gyvūnas, mėlynas automobilis ir t. t. Keliaujant visi stebi aplinką, o pirmasis, pastebėjęs kortelėse užrašytą ar užklijuotą objektą, jį išbraukia. Laimi tas, kuris pirmas išbraukia visus kortelėje pavaizduotus objektus.

Išėjau į kiemą

Pirmasis žaidėjas pradeda istoriją: „Šiandien aš išėjau į kiemą ir… pasisupau ant sūpynių”. Kitas žaidėjas pakartoja pirmojo žaidėjo sugalvotą veiksmą ir prideda savąjį veiksmą ar aplinkybę, pavyzdžiui: „Šiandien aš išėjau į kiemą, pasisupau ant sūpynių ir sutikau draugą”. Trečiasis tęsia toliau: „Šiandien aš išėjau į kiemą, pasisupau ant sūpynių, sutikau draugą ir įlipau į medį”. Istorija tęsiasi tol, kol žaidėjai prisimena istoriją nuo pat pradžių.

Kuriame pasaką

Visi žaidėjai draugiškai sutaria dėl istorijos / pasakos temos. Pirmasis žaidėjas pradeda pasaką, pasakydamas tik vieną žodį. Kiekvienas žaidėjas rateliu prideda tik po vieną žodį. Pasakos kūrimo metu bandoma laikytis sugalvotos temos. Pasakos dažniausiai būna labai juokingos ir kūrybiškos.

Kitokia istorija

Visi žaidėjai sėdi ratu. Pirmasis sugalvoja sakinį, tuomet meta kamuoliuką bet kuriam kitam žaidimo dalyviui, kuris turi sugalvoti kitą sakinį. Kiekvienas naujas pasakos sakinys privalo prasidėti žodžiais „deja” arba „laimei”. Pavyzdžiui: „Šįryt atsikandau obuolio. Deja, obuolyje buvo kirminas. Laimei, kirminas buvo mažas ir visai skanus. Deja, ryjant jis įstrigo mano gerklėje. Laimei, jis sugebėjo išropoti lauk…”. „Šiandien aš su šeima skridau lėktuvu. Deja, sugedo lėktuvo variklis. Laimei, buvo atsarginis. Deja, pilotas nežinojo, kaip jį įjungti…”.

Dvi tiesos, vienas melas

Kiekvienas žaidimo dalyvis apie save sugalvoja keturis teiginius. Trys iš jų privalo būti tiesa (pavyzdžiui: „mano mėgstamiausias patiekalas – pica”, „aš neturiu augintinio”, „niekada nesu buvęs kitame mieste”, „man labai patinka čiuožinėti pačiūžomis” ir pan.), o vienas – melas (pavyzdžiui: „mano plaukai yra dažyti”, „turiu dvi seseris”, „auginu tarantulą”, „gyvenau Australijoje” ir t. t.). Visi teiginiai turi būti realistiški ir įtikimi, kad žaidėjams, spėliojantiems, kuris iš pasakytų teiginių yra melas, būtų kuo sudėtingiau.

Žaidėjas garsiai vardina savo teiginius ir kiekvienam teiginiui priskiria pusę (ar sieną). Kiti žaidėjai turi atsistoti toje pusėje ar prie tos sienos, kuriai, jų manymu, priskirtas melagingas teiginys. 

Pasidaryk ir žaisk

Gaudyklė

Reikalingos  priemonės: storas spalvotas kartonas, lipni juosta, segiklis, skylamušis (arba aštrus daiktas, pavyzdžiui, yla) žirklės, plona virvelė ir pieštukas.

Iš spalvoto kartono susukamas kūgis. Kūgis tvirtai suklijuojamas lipnia juosta ir susegamas segikliu, kad neišsiskleistų. Kūgį galima dekoruoti lipdukais, piešiniais, iškarpomis iš žurnalų. 

Plačiosios kūgio dalies smailiajame kampe praduriama skylutė. Prakišus virvelę, užrišamas mazgas. Kitame gale pririšamas pieštukas. 

Kaip žaidžiamas žaidimas: pieštukas laikomas taip, kad kūgis laisvai kabėtų nukaręs žemyn. Staigiu judesiu kūgį reikia truktelėti tokiu kampu, kad nusileistų ir užsimautų ant pieštuko.

Vandens kamuoliukai

Reikalingos priemonės: penki balionai, vanduo, žirklės.

Keturių balionų kakleliai nukerpami (maždaug 2 cm). Į likusį sveiką balioną pripilama tiek vandens, kad balionėlis kiek prisipildytų, bet būtų ne didesnis už teniso kamuoliuką. Balionas užrišamas mazgu. Svarbu užrišti taip, kad balionas būtų kuo apvalesnis. Dalis už mazgo – baliono kaklelis – nukerpamas. Ant vandens kamuoliuko užmaunamas nukirptas balionas (taip, kad paslėptų mazgą). Tuomet užmaunami dar keli sluoksniai nukirptų balionų.

Kaip žaidžiamas žaidimas: šiais vandens kamuoliukais žaidžiama lauke: jis šoklus ir puikiai skrenda. Žaidėjai meta vienas kitam kamuoliuką įvairiais būdais, laukdami, kuris žaidėjas liks šlapias. 

vandens-kamuoliukas
Vandens kamuoliukas

Pasakotojų žetonai

Reikalingos priemonės: žurnalai, klijai, žirklės ir storas kartonas, didesnis butelio kamštelis arba skriestuvas.

Ant kartono dedamas kamštelis ir brėžiama daug vienodų apskritimų (tai galima padaryti ir skriestuvu). Apskritimai iškerpami.

Iš žurnalų iškerpami įvairūs paveikslėliai: gamtos objektai, gyvūnai, ženklai, kūno dalys – bet kas. Iškirpti paveikslėliai užklijuojami ant kartoninių apskritimų. Vietoje iškarpų galima piešti arba klijuoti lipdukus.

Kaip žaidžiamas žaidimas: paveikslėlių žetonai sudedami į maišelį. Žaidėjai po vieną traukia žetoną ir pagal ištrauktą paveikslėlį sukuria sakinį. Kitas žaidėjas tęsia pasakojimą savo sakiniu, sugalvotu pagal kitą ištrauktą žetoną. Žaidimą gali žaisti ir vienas žaidėjas.

Taikinys

Reikalingos priemonės: apvali kartoninė dėžutė (labiausiai tinka trikampių sūrelių pakuotė), smėlis, klijai, sušių lazdelė (tinka ir pieštukas), apystorė virvė, lipni juosta, yla skylei pradurti.

Vienos dėžutės dalies centre priklijuojama sušių lazdelė arba pieštukas. Ta pati dėžutės dalis su styrančia lazdele pripildoma smėlio. 

Kitos dėžutės dalies centre praduriama skylė. Pradurtoji dalis užmaunama ant pirmosios dalies taip, kad sušių lazdelė ar pieštukas išlįstų per skylę. Abi dėžutės dalys suklijuojamos lipnia juosta ar klijais. Paruoštą dėžutę galima dekoruoti piešiniais, lipdukais. Išlindusi lazdelė arba pieštukas apvyniojamas spalvinga juostele.

Iš virvės pagaminami skirtingų dydžių žiedai. Jie pasunkinami ir sutvirtinami lipnia juosta. 

Kaip žaidžiamas žaidimas: taikinys – dėžutė su lazdele – pastatomas ant žemės. Keli žingsniai nuo taikinio brėžiama linija, prie kurios rikiuojasi žaidėjai. Žaidėjų tikslas – užmesti kuo daugiau žiedų ant taikinio. Žaidimą galima žaisti komandomis arba treniruoti taiklumą individualiai.

Daugiau idėjų, kaip pasigaminti įvairius žaislus ar žaidimus namų sąlygomis:

Žaidimai mažiesiems

Ar jūs žinot tą dainelę? (nuo 3 mėn.)

Kūdikis guli ant nugaros. Lėtai pirštais judama kūdikio pilvuku ir sakoma: „Ar jūs žinot tą dainelę, kaip katytė vijo pelę? Ta pelytė šmurkšt po šluota – ir dainelė sudainuota”. Sulig žodžiais „šmurkšt”, pakutenamos kūdikio pažastėlės ar kaklas.

Joja mažučiukas (nuo 6 mėn.)

Kūdikis pasodinamas ant kelių. Tvirtai laikant už pažastų, spyruokliuojama kojomis ir sakoma: „Joja joja mažučiukas per medinį tiltą. Su maišeliu miltų. Tas tiltelis triokšt – maišas keberiokšt!”. Sulig paskutiniais žaidimo žodžiais kūdikis švelniai parverčiamas į glėbį ir pamyluojamas.

Ilgas kaip smilga (nuo 6 mėn.)

Kūdikis patogiai sėdi ant lavinamojo kilimėlio ar sofos. Valdant kūdikį už rankyčių, sakomas tekstas: 

„Sėdi vaikutis ilgas kaip smilga” (aukštai iškeliamos vaikučio rankos),

„Sėdi vaikiukas kaip kamuoliukas” (rankytės nulenkiamos žemyn, susigūžiama),

„Pliaukšt rankytėm, pliaukšt rankytėm” (suplojama kūdikio rankutėmis),

„Plest kojytėmis, plest mažytėmis” (smagiai mataruojamos kojos),

„Brrrrrrrr” (švelniai pamakaluojamas visas vaikelio kūnas).

Josim josim į Kėdainius (nuo 6 mėn.)

Kūdikis sėdi ant kelių. Linguojant ir siūbuojant kojas, dainuojama: „Josim josim į Kėdainius pyragėlių pirkti. Josim josim į Kėdainius barankėlių pirkti. Mažų neradau, didelių nepirkau. Mažų neradau, didelių nepirkau. Trutututū!”. Kai sakomi žodžiai „mažų”, vaiko rankutės suglaudžiamos, kai „didelių” – rankutės išskleidžiamos į šonus, o kai sakoma „trutututū” – vaikas parverčiamas į glėbį ir palinguojamas.

Kur dingo daiktai? (9-12 mėn.)

Kūdikis ir vienas iš tėvų sėdi ant grindų greta krėslo ar sofos. Parodęs kokį nors žaislą, mama arba tėtis sako: „Dabar žaislą paslėpsiu”. Ir, kūdikiui matant, paslepia jį už sofos ar krėslo. Tuomet klausia: „Kur dingo žaisliukas?”. Jei vaikas žaislo neieško, tėvai turėtų pays atrasti žaislą ir pradėti žaidimą iš pradžių. Netrukus kūdikis pats ropoja ar bėga ieškoti paslėpto žaislo. Vėliau „slėptuvės” keičiamos.

Laimės kibirėlis (9-12 mėn.)

Kūdikiui matant, į kibirėlį lėtai dedamos spalvotos minkštos kaladėlės ar bet kokie kiti akiai malonūs ir pavojaus susižeisti nekeliantys niekučiai. Tuomet viskas išverčiama ant žemės. Ritualas kartojamas tol, kol kūdikis prisijungia prie žaidimo ir pats krauna niekučius į kibirą arba iš jo viską išverčia.

Surask sausainį (nuo 12 mėn.)

Kūdikis sėdi aukštoje kėdutėje. Priešais jį padėtas mažas sausainiukas netrukus paslepiamas permatoma plastikine stiklinaite. Kūdikis prašomas surasti dingusį sausainį. Vėliau padedama antra ir trečia stiklinės. Svarbu sausainį paslėpti kūdikiui matant.

Sagų skaičiavimas (nuo 12 mėn.)

Mama ar tėtis apsivelka užsagstomus marškinius ar palaidinę. Priešais sėdintis kūdikis skatinamas liesti, čiupinėti sagas. Tuomet sakoma: „Viena saga, viena sagutė, pačiupinėkime vieną sagutę” (vaiko rankos uždedamos ant pirmosios sagos), tuomet: „Viena saga, dvi sagutės, pačiupinėkime dvi sagutes” (vaiko rankomis paliečiama pirmoji ir antroji sagos). Taip skaičiuojamos visos marškinių sagutės.

Dydžiai (nuo 12 mėn.)

Priešais kūdikį padedama keletas įvairių dydžių plastikinių ar medinių puodelių (tinka indai kruopoms laikyti). Vaikui duodami du puodeliai, tariama: „mažas” ir „didelis”. Kūdikiui matant, į didesnį puodelį dedamas mažesnis puodelis. Kūdikiui leidžiama eksperimentuoti ir atrasti dydžių pažinimo jausmą.

Miklios rankelės (nuo 12 mėn.)

Kambaryje įtempiama ir pririšama virvelė. Kūdikiui parodoma, kaip ant virvelės prisegti skalbinių segtuką. Kūdikis lavina smulkiąją motoriką ir koordinaciją, mėgindamas prisegti segtuką ant virvės.

Kamuoliuko dainelė (nuo 12 mėn.)

Kūdikis pasodinamas priešais. Kojos laikomos truputį pražergtos. Ridenant kamuoliuką kūdikiui, dainuojama: „Riedu radu rutuliukas, rieda mažas kamuoliukas. Riedu radu nuriedės ir dainelę tau sudės”. Kai kūdikis mėgina ridenti kamuoliuką atgal, dainuojama ta pati dainelė.

Dėžės-slėptuvės (nuo 12 mėn.)

Batų dėžių paviršiuje padaromos skylės, į kurias galima talpinti įvairių dydžių žaisliukus. Kūdikiui parodoma, kaip įdėti daiktą į dėžutę. Vaikas mielai pro angas dėlioja telpančius žaisliukus ir lavina rankų koordinaciją.

Pilnas maišas (nuo 1,5 m.)

Plėšomi spalvoto popieriaus lapai, laikraščiai ar kitas popierius. Suplėšytos juostos glamžomos ir metamos į tolėliau stovintį maišą ar krepšelį, iki kol prisipildo.

Žaidimą galima pasunkinti, prašant skirtingų spalvų popieriaus gniužulėlius rūšiuoti į atskirus maišelius.

Makaronai ant iešmelio (nuo 1,5 m.)

Į plastilino gabalėlį įsmeigiamas medinis pagaliukas. Greta pastatomas puodelis su vamzdelio formos makaronais. Tikslas – suverti visą grandinę makaronų ant iešmelio, taip lavinant rankyčių darbą ir smulkiosios motorikos įgūdžius.

Surask porą (nuo 1,5 m.)

Ant stalo išdėliojami įvairūs daiktai (gali būti ir paveikslėliai, iškarpos): kojinių pora, kaladėlės, obuoliai, pirštinės, akmenėliai ir pan. Vaiko tikslas – surasti vienodų daiktų poras.

Diena ir naktis (nuo 1,5 m.)

Žaidimo vedėjui tariant „diena”, vaikai bėgioja erdvėje, imituodami laimingus ir energingus čiulbančius paukštelius. Kai žaidimo vedėjas taria „naktis”, visi tupia ant žemės ir apsimeta miegantys.

Vietoje žodžių „diena” ir „naktis” galima įjungti ir sustabdyti muziką, ploti kartą arba du. Žaidėjų tikslas – išlikti budriems ir atidiems sutartoms taisyklėms. 

Spalvų žaidimas (nuo 2 m.)

Žaidimą galima žaisti komandomis arba individualiai. Vaikas (-ai) stovi prie pažymėtos linijos. Kai žaidimo vedėjas pasako kokią nors spalvą, žaidėjas (-ai) bėga prie kitame kambario / salės / kiemo gale pastatyto stalo ir paima nurodytos spalvos kamuoliuką / kaladėlę / kalėdinį žaisliuką / kitą sugalvotą vaikams saugų objektą, apibėga stalą ir atneša daiktą vedėjui.

Lizdelis (nuo 2 m.)

Ant žemės išdėlioti keli lankai. Vaikai-paukščiukai laisvai juda erdvėje. Kai žaidimo vedėjas sako „saulytė”, žaidėjai bėgioja, ieško maisto, išdykauja. Kai vedėjas taria „lietus”, vaikai lekia į artimiausią lanką-lizdelį.

Vilkas ir paršeliai (nuo 2 m.)

Prieš žaidžiant šį žaidimą, vaikams galima pasekti pasaką „Vilkas ir trys paršiukai”. 

Visi žaidimo dalyviai – paršiukai. Kai žaidimo vedėjas sako „vasara”, paršiukai laksto ir žaidžia. Kai vedėjas taria „vilkas”, visi paršeliai apsikabina – poromis ar grupėje.

Buteliai ir kamšteliai (nuo 2,5 m.)

Priešais vaiką sustatomi įvairaus dydžio buteliai ir įvairūs kamšteliai. Vaiko tikslas – atrasti tinkamus kamštelius įvairiems buteliams. Vėliau galima paprašyti vaiko surikiuoti butelius nuo mažiausio iki didžiausio.

Balionai ore (nuo 2,5 m.)

Žaidimą žaisti gali įvairus skaičius vaikų. Tikslas – mušinėti balioną ir neleisti jam nukristi ant žemės.

Nepraleskite nieko.
Prenumeruokite naujienlaiškį