Nors dažniausiai naujagimiai sutinkami kur kas džiugesnėmis nuotaikomis, visgi tokia reakcija į naujagimį brolį / seserį nėra retenybė. Būtent ji, ko gero, puikiai apibendrina ankstyvuosius brolių / seserų santykius apskritai.
Brolio ar sesės laukimas pirmagimiams būna labai džiaugsmingas laikotarpis: fantazuojama, kaip bus smagu supti vežimėlį ar lopšį, glostyti mažą veidelį, maitinti kūdikį šaukšteliu, kartu žaisti. Broliui ar seseriai gimus, vyresnėlis supranta: „O, ne! Tai rimta. Tėvai dėl jo pamišę. Nuo šiol tėvų meile teks dalintis. Kur ir kada būtų galima jį grąžinti, iš kur jis atėjęs?“
Vaikai meilę interpretuoja kaip turinčią aiškias, pamatuojamas ribas. Vadinasi, vaikų įsivaizdavimu, kuo daugiau meilės tenka mažajam, tuo mažiau jos lieka jiems patiems. Tai vaiką slegia ir liūdina, todėl džiaugsmingą susidomėjimą kūdikiu pakeičia nerimas, pyktis ir atšiaurumas naujajam šeimos nariui. Net ir paaugus tarp vaikų dažnai juntama įtampa. Broliai ir seserys konkuruoja dėl dėmesio, vienas kitą įžeidinėja, skriaudžia, žemina. Esant santykių įtampai, vaikai ima elgtis netinkamai, kviečia vienas kitą ir tėvus į kovą – tai kas čia kieno pusėje?
Vaikai meilę interpretuoja kaip turinčią aiškias, pamatuojamas ribas. Vadinasi, vaikų įsivaizdavimu, kuo daugiau meilės tenka mažajam, tuo mažiau jos lieka jiems patiems. Tai vaiką slegia ir liūdina.
Dviejų vaikų mama Deimantė pasakoja: „Kol migdau metukų Lėją, keturmečiui Jokūbui prisakoma ramiai spalvinti arba karpyti popierių, minkyti modeliną, vartyti knygutes. Kartais įjungiu jam animacinį filmuką – kad tik ramiai pasėdėtų vietoje ir netriukšmautų. Tačiau kiekvieną kartą sūnus ima nekantriai belsti į miegamojo, kuriame migdau mažąją jo sesutę, duris. Nesulaukęs atsako, įeina į kambarį ir dramatiškai išsitiesia ant grindų – suprask, jam nuobodu, jis nebegali būti vienas. Tai tiesiog siutina. Jis taip elgiasi dėl dėmesio stokos ir, žinoma, jo sulaukia – aš bambėdama tempiu jį lauk iš kambario, aiškinuosi santykius ir visuomet viskas baigiasi abiejų vaikų ašaromis. Kartais net ir mano“.
„Turiu du sūnus: penkiametį Simoną ir šešerių Kajų. Nuo pat to laiko, kai gimė Simonas, Kajus su juo elgiasi šiurkščiai. Regis, viską išmėginome: kalbėjome apie broliškus jausmus, meilę artimiesiems, išbandėme įvairias praktikas (kas vakarą apsikabinti, rasti už ką vienas kitam padėkoti ir t. t.). Niekas negelbėjo. Net ir paaugę jie pešasi, nesutaria, vienas kitam taria baisiausias frazes: „Nekenčiu tavęs“, „Tu esi niekam nereikalingas“. Atsakymų, kaip priversti juos vienas kitą pamilti, ieškau iki šiandien – jau kelis mėnesius lankausi pas psichoterapeutą“, – savo patirtimi dalijasi Audra.
Pusės metų Juliaus ir dvejų su puse Motiejaus mama Brigita sako: „Negaliu nei akimirkai palikti jųdviejų: Motiejus iškart Juliui tai už kojos traukia, tai į akį duria, tai dar kaip nors žaloja. Juokas juokais, bet į tualetą nueinu tik tada, kai vyras grįžta pietų. Aiškiname sūnui ir gražiuoju, ir piktuoju, dėmesio ir meilės tikrai gauna – net daugiau nei Julius. O vargšas mažylis vis tiek kenčia. Pavyzdžiui, Motiejus trenkia kūdikiui per ranką ir apsimeta – „čia uodas buvo“. Kol kas nerandu sprendimo“.
Vaikų psichologai lyg susitarę tvirtina, kad vaikų santykiai priklauso nuo nuoseklaus ir atidaus tėvų auklėjimo, teisingo jų pačių požiūrio į brolių / seserų tarpusavio santykius. Tad koks tas teisingas požiūris? Kaip užmegzti vaikų draugystę ir bendrystę, įskiepyti pagarbą ir meilę broliui / seseriai?
Iki kūdikio gimimo
- Kada planuoti šeimos pagausėjimą – nuomonės įvairios. Tačiau dauguma specialistų pataria šeimos papildymą planuoti tuomet, kai tėvai geba vyresniajam vaikui atsakyti į jam kylančius klausimus ir kantriai reaguoti į kylančias vaiko emocijas. Manoma, kad geriausias laikas susilaukti dar vienos atžalos yra vaikui paaugus, tapus savarankiškesniam – maždaug trejų–penkerių metų.
- Šeimos pagausėjimą planuokite atsakingai: atsižvelkite į visas aplinkybes ir rūpinkitės, kad Jūsų vyresnysis vaikas išgyventų tik vieną didelį pokytį vienu metu.
- Iki vaiko gimimo daug kalbėkitės apie būsimus pokyčius. Pasakokite vaikui apie kūdikių verksmą, miegą, mitybą. Įtraukite vaiką į pasiruošimą: kartu rinkite kūdikio kraitelį, aptarkite pirkinius – kam jie skirti, kaip naudosite.
- Skaitykite vaikui pasakas arba rodykite filmukus, kuriuose išryškėja broliški / seseriški santykiai. Aptarkite juos.
- Kalbėkite apie savarankiškumo svarbą. Akcentuokite, kaip smagu, kad jis pats geba atlikti įvairius kasdienius veiksmus, darbus ir veiklas.
Manoma, kad geriausias laikas susilaukti dar vienos atžalos yra vaikui paaugus, tapus savarankiškesniam – maždaug trejų–penkerių metų.
Gimus kūdikiui
- Gimus kūdikiui, neskubinkite vyresnio vaiko ir jo jausmų – duokite laiko jam prisitaikyti prie pokyčių. Kantriai priimkite jo jausmus, net jei jie nėra tokie, kokių tikėjotės. Palaikykite vaiką, įvardindami, kaip jis jaučiasi („Taip, tie naujagimiai kartais taip verkia, kad gali labai erzinti“). Šiuo metu Jums reikės praryti daug blogų emocijų, tačiau vyresnysis vaikas turi žinoti, jog jį suprantate ir palaikote.
- Neverskite vyresnėlio rūpintis mažyliu – tai tėvų pareiga. Tačiau mielai priimkite savanorišką vyresniojo vaiko rūpestį: atnešti čiulptuką, apmauti kojinytes, užkloti, pasupti ir pan.
- Visada pastebėkite ir garsiai įvardinkite gražius broliškus / seseriškus poelgius. Tai vaikus motyvuos gražiai elgtis ir ateityje.
Šiuo metu Jums reikės praryti daug blogų emocijų, tačiau vyresnysis vaikas turi žinoti, jog jį suprantate ir palaikote.
Kūdikiui paaugus
- Padėkite vyresniajam vaikui jaustis naudingam ir ypatingam, švelniai paglostykite jo savimeilę: „Tu puikiai moki pralinksminti mažąjį brolį! Pažiūrėk, kaip jis juokiasi, kai tu puti burbulus!“, „Mažylei labai pasisekė, kad turi tokią sesę, kuris skaito jai knygutes ir rodo gražius paveikslėlius“, „Man labai reikia sudėti pirkinius į šaldytuvą. Gal parodysi broliukui tą juokingą triuką, kurį šiandien sugalvojai?“.
- Jei vaikas piktinasi mažojo brolio / sesers poelgiais, švelniai priminkite ir pasijuokite iš jo paties išdaigų: „Kai keldavau tave nuo stalo, tu klykdavai ir spardydavaisi, nes labai mėgai laipioti“, „Kai buvai dvejų, išversdavai visus mano stalčius ir išslapstydavai kojines po visus namus. Buvai labai žaismingas vaikas“.
- Jei vaikas pavydi ir erzinasi, kai meiliai kalbinate kūdikį, vietoje gugavimų švelniu ir meiliu balsu pasakokite kūdikiui apie vyresnįjį vaiką: ką šaunaus jis padarė, kaip puikiai pasielgė, ką mėgsta, ko galės jį išmokyti.
- Skirkite laiko savo vyresniajam vaikui. Dienotvarkėje tikrai rasite valandėlę, kurią galite skirti tik jam vienam. Kalbėkite apie tai, kas jį domina. Tuo pačiu būkite geri klausytojai, nepertraukinėkite savo vaiko, leiskite jam išsikalbėti. Užsiimkite mėgstamomis dukters / sūnaus veiklomis. Dalinkitės prisiminimais, pasakokite vaikui apie jo kūdikystę ir kartu patirtus nuotykius.
- Niekada nepasiduokite pagundai palaikyti kurio nors vaiko pusę. Nemenkinkite kurio nors vaiko problemos, siūlykite patiems ieškoti sprendimo: „Jonas nori pastatyti dėlionę vienas, o Ieva nori liesti detales. Rimta problema. Ką dabar daryti? Kas pasiūlys idėjų, kaip tai išspręsti?“.
- Kai kuriais atvejais į ginčą nesikiškite – stovėkite ir stebėkite. Vaikai pasijaus nemaloniai, patys nustos peštis ir išdėstys kiekvienas savo teoriją. Tuomet konfliktui spręsti galite panaudoti prieš tai aprašytą metodą.
Padėkite vyresniajam vaikui jaustis naudingam ir ypatingam, švelniai paglostykite jo savimeilę: „Tu puikiai moki pralinksminti mažąjį brolį! Pažiūrėk, kaip jis juokiasi, kai tu puti burbulus!“.
Esant broliškiems / seseriškiems nesutarimams, svarbu nepanikuoti – tai dar ne nuosprendis, kad vaikai vienas kito nekęs visą likusį savo gyvenimą. Tai greičiau natūrali vaikų raidos dalis, kurią – be abejonės – privalu atidžiai stebėti ir meistriškai pakreipti tai į vieną, tai į kitą pusę. Be to, tėvų galvose visuomet yra mygtukas „Restart“, galintis padėti sugrįžti į situacijas ir pažvelgti į jas kitu kampu.
Labai svarbu vaikams paaiškinti, jog neverta kovoti dėl tėvų dėmesio. Meilės dalybų varžybų nugalėtojai – jie visi, nes meilė – tampri kaip guma, todėl neturi jokių ribų.
