www.lafamilia.lt

Kamino prašymas

Jau savaitė, kaip nelijo.
Senas kaminas atgijo.
Nusikratė, nusipurtė
Ir eiles tuoj ėmė kurti.

„Debesims kasdien šaukiu:
Dūmų kamuoliais springstu!
Duokit lašą arba du,
Nes kvėpuot nebegaliu!”

Tai išgirdę debesėliai
Kėlėsi kaip niekad spėriai.
O paskui apsikabinę
Verkė, nosis nukabinę.

Saulė stiebės pažiūrėti,
Ar ant žemės matos skėčiai.
Ir prirašė pagyrų –
Daug vaivorykščių ryškių.

Kaminas plačiai šypsojos:
„Ačiū jums už tikrą rojų!
Išsimaudęs į valias,
Jums dainuosiu lopšines“.

Debesėliai ant skliautų
Klausės kamino dainų.
Šitiek liję ir pavargę,
Jie netrukus užsimerkė.

Dar keli lašeliai krito.
Mikit. Iki kito ryto.