www.lafamilia.lt

Lašelio kelionė

Kai lietus nustojo lyti,
Žemę nušvietė saulytė.
Ir baikštus lietaus lašelis
Leidosi į ilgą kelią.

Rožės žiedu prisidengęs,
Jis nedrąsiai pievon žengia.
Kiek čia daug lietaus broliukų,
Išsigandusių lašiukų!

Įsispraudęs tarp stiebų,
Lašas juda pamažu.
Nepamirš mamos kalbų:
„Saugokitės spindulių!“

Šmurkšt po lapais, šmurkšt į krūmą!
Lašas slepias, bėga, griūna:
Jei pateks čia spindulys,
Tučtuojau jį ištirpdys.

O aplink – lašiukai tirta
Ir po vieną žemėn krinta.
Vienas šaukia: „Oi, tirpstu!“
Lašui liūdna ir graudu.

Tris draugus lašelis čiupo,
Ir tolyn laukais nurūko.
Štai, greičiau, jau netoli!
Matosi namai gimti!

Pabėgėję lig miškelio,
Pliūkštelėjo į upelį.
Džiaugsmo šūksniai nuvilnijo –
Saulės vaikas nepavijo!