Išgyventi karantiną: psichologės patarimai, kaip nepasiduoti depresijai karantino metu

Dalintis

Atsižvelgdama į epidemiologų rekomendacijas, LR Vyriausybė karantiną pratęsia iki balandžio 13-osios. Lietuvos šeimos ir toliau susiduria su dideliais iššūkiais: stresą ir įtampą kelia nuotolinio vaikų mokymosi, darbo bei laisvalaikio derinimas vienoje patalpoje, nežinomybės jausmas ir nuolatinė trintis. Kaip ilga saviizoliacija veikia Lietuvos šeimas ir kaip palengvinti šį įtemptą laikotarpį, konsultuoja psichologė Daiva Grikšienė.

Neigiami saviizoliacijos padariniai

„Ilga saviizoliacija namuose gali neigiamai paveikti tiek vaikus, tiek jų tėvus. Sąmoningai suvokti STOP ribas – sudėtingas vidinis žingsnis. Ypač vaikams, kurie nori įprastos veiklos, santykio su draugais ir šeima. Tėvai tampa tais „drakonais“, kurie draudžia, stabdo ir sako „ne“. Karantinas sąlygoja konfliktus, kylančius susikaupus pykčiui, vyraujant nusivylimo nuotaikoms. Tai natūralus pirminis etapas – reakcija į faktines aplinkybes. Nusivylimo būseną ilgainiui turėtų keisti persiorientavimas, praktinių sprendimų priėmimas.

Karantino metu gali kilti tėvų ir vaikų ginčų dėl pernelyg didelio įsitraukimo į informacines technologijas. Prie ekranų vaikai leidžia daugiau laiko nei įprasta, juolab, jog vaikai smalsūs, žingeidūs ir pirmiau už tėvus surenka visą naujausią informaciją. 

Kitas negatyvus karantino padarinys – kylanti panika ir baimės dėl galimo susirgimo, užsikrėtimo. Pažeidžiamas savisaugos jausmas, išgyvenama įtampa ir stresas, kurie provokuoja pseudo ligos simptomus. Tiek vaikai, tiek suaugę gali patirti tariamą oro trūkumą, kosulį, slogą. Svarbiausia užduotis – nusiraminti ir sąmoningai suvokti, jog tai tik epizodinės reakcijos, veikiančios kaip savisaugos instinktas, kaip kūno parengtis įveikti ligą.  

Vienintelis būdas šalinti neigiamus karantino padarinius – bendrauti tarpusavyje. Žinoma, šeima gali drauge žiūrėti filmą ir pasėdėti prie kompiuterio, bet svarbiausia yra tai, kad žiūrėjimas, aptarimas, emocijų raiška būtų bendras interesas. Reikia įvertinti ir apmąstyti galimas rizikas bei laikytis nustatytų saugumo taisyklių.“

Keiskime požiūrį ir mėgaukimės bendryste

  • „Tai, kaip mes vertinsime susidariusią situaciją, labai priklauso nuo to, kaip mes patys ją sau įvardinsime. Galime į šią situaciją žiūrėti kaip į laiką, skirtą kurti, išlaikyti, tęsti darnius tarpusavio šeimos santykius. Taip pat galime žiūrėti kaip į galimybę vienas kitą geriau pažinti, pažinti save ir išgryninti prioritetus, vertybes, veiklas bei pomėgius. Kaip bebūtų, karantinas – tai laikas, skirtas būti kartu: tėvams ir vaikams, broliams ir sesėms, vyrams ir žmonoms.
  • Pozityvus požiūris daro įtaką mūsų savijautai, nuotaikai, palaiko geresnę sveikatą – juk nuo mūsų psichologinės savijautos labai priklauso ir fizinė kūno savijauta.
  • Įprastos, kasdienės veiklos (atitinkančios karantino reikalavimus), kuriomis šeima užsiima kartu, padeda kurti ir išlaikyti stiprius tarpusavio santykius. Labai paprasta ir elementari, bet dažnai kasdienybėje pamirštama veikla stiprinti tarpusavio emocinį ryšį – reguliarus bendras šeimos valgymas. Tai yra viena nuostabiausių galimybių visiems pasidalinti dienos įspūdžiais, nutikimais, planais, kylančiais klausimais, aptarti savijautą, nuotaikas, pasakoti smagius prisiminimus. Puiku, kai visi šeimos nariai susidomėję vienas kito klausosi, dalinasi savo jausmais, nuomone – niekas nesijaučia neišgirstas ar – atvirkščiai – privaląs būtinai pasisakyti.
  • Kita rekomendacija – praleisti bendrą laiką ne namie – gamtoje, naujai atrastame savame kieme, žaidžiant naują kvėpavimo žaidimą, atliekant rytinę mankštą. Arba tiesiog praleidžiant tą pačią valandą su šypsena veide. Veiklas planuokite kartu arba pasiskirstykite, kas ir kada pasiūlys smagią bendrą veiklą.
  • Pasikalbėkite su vaiku akis į akį – taip išsaugosite glaudų ryšį, pasimėgausite vienas kito draugija ir galbūt pasidalinsite mintimis ir išgyvenimais, kuriais vaikas iki šiol nenorėjo dalintis su šeima. Geriausia, jei tokiems pokalbiams su vaiku laiko randa ir mama, ir tėtis.
  • Sudarykite mokymosi režimo ir poilsio dienotvarkę. Tai puiki proga vaikams užtvirtinti savarankiškumo įgūdžius ir užsitarnauti tėvų pasitikėjimą. Džiaukitės savo vaiko pasiekimais.
  • Šeimos tradicijos ir ritualai leidžia šeimos nariams atskirti įprastas dienas nuo ypatingų, o pastarųjų – nekantriai laukti. Pavyzdžiui, galite susikurti tokius savo šeimos ritualus: ketvirtadienio filmo vakarą, sausainių dieną kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį ar pėsčiųjų žygius su visa šeima tam tikromis mėnesio dienomis. Kuriant šeimos ritualus, fantazija tesilieja laisvai. Svarbiausia, kad veiklos džiugintų.
  • Susitarimai dėl tvarkymosi namuose ir darbų pasiskirstymas suteikia pojūtį, kad visi šeimos nariai svariai prisideda prie šeimos gyvenimo. Tiesa, paaugliai šį pojūtį dažnai praranda ir vengia namų ruošos darbų. Tuomet verta perskirstyti darbus ir susitarti dėl visus tenkinančių veiklų. Svarbiausia, kad prie ruošos darbų būtinai prisidėtų visa šeima.
  • Orientuokitės į šiandieną ir neprovokuokite ilgalaikio mąstymo – kas bus, kas mūsų laukia ir pan.“

Kaip nepasiduoti depresijai karantino metu?

„Laikas nuo laiko neišvengiamai apima slogumo jausmas, juk esame priklausomi nuo situacijos ir aplinkybių, kurių didžiąja dalimi, atrodo, negalime kontroliuoti. Esame įpareigoti PRISITAIKYTI, o tai, pripažinkime, tikrai „veda iš proto“. Visų pirma, tą slogumo jausmą reikia pripažinti, nes neigimas neduoda nieko gero. Svarbu išreikšti susierzinimą. Paprašykite artimųjų supratimo, kai kartais norisi pabūti „surūgus“ ar valandėlę laiko pasėdėti tyloje su arbatos puodeliu. Iškrovos reikia ir ji yra būtina.

Kaip „sulaikyti čiuožiantį stogą“? Nuolat sau kartoti, jog tai, ką darote dabar, yra daroma dėl šeimos narių sveikatos. Galite organizuoti šeimos narių susirinkimus, kurių metu periodiškai aptarsite, kaip namuose palaikyti gerą energetiką. Pagelbėti gali reguliari masažo ir vonios terapija.

Laikykimės visi, nes tai, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Kasdien mintimis dalinkimės RAMYBE – tarpusavio palaikymo ženklu.“

Nepraleskite nieko.
Prenumeruokite naujienlaiškį