Tėvų lova yra ypatingą trauką ir galią turinti erdvė, kuriai negali atsispirti nei kūdikiai, nei jau paaugę vaikai. Iš pradžių tėvų lovoje saugumo ir ramybės poreikį tenkinę mažyliai vėliau čia įsikuria dėl tamsos baimės, košmarų, vaiduoklių ar knarkiančių brolių / seserų. Priežasčių – begalė. Kad ir kaip tai suprantama, aktualu ir miela, ilgainiui šis vaikų įprotis tėvams ima kelti daug nepatogumų. Kaip išspręsti lovų dalybų problemą?
Kūdikį migdyti drauge – naudinga
Dar įsčiose įpratęs jausti mamos artumą, girdėti jos širdies plakimą, gimęs naujagimis saugus ir ramus jaučiasi tik būdamas kaip įmanoma arčiau mamos – ar dieną, ar naktį. Tai yra elementarus fiziologinis kūdikio poreikis. Psichologai ir pediatrai sutaria, kad miegojimas kartu su mama kūdikiui užtikrina stabilų vystymąsi ir saugumo pojūtį. Maža to, miegant kartu vienoje lovoje, komfortiškai jaučiasi ne tik kūdikis, bet ir mama: jai nereikia lipti iš lovos pasirūpinti naujagimiu, jį nuraminti, pamaitinti. Pagimdžiusios moterys taip natūraliai tausoja savo jėgas ir greičiau stiprėja. Nors naujagimiai, miegodami tėvų lovoje, žįsti keliasi dažniau, tačiau jie daug ramesni, mažiau verkia, nejaučia nerimo.
Medicinos ekspertai teigia, jog miegojimas drauge su kūdikiu net tris kartus sumažina staigios kūdikio mirties sindromą. Įsčiose kūdikis kvėpuoja, darydamas periodines pauzes. Taip kurį laiką jis kvėpuoja ir gimęs. Miegodamas greta mamos, kūdikis kvėpuoja tolygiau ir ramiau, todėl labai sumažėja mirties dėl sutrikusio kūdikio kvėpavimo tikimybė. Profesorė Margot Sunderland, Jungtinės Karalystės Vaikų psichikos sveikatos centro vadovė yra rašiusi, jog „saugiai miegodami drauge su mažyliu iš tiesų investuojate į jo ateities fizinę ir emocinę sveikatą“, – ir dar priduria: „Kinijoje miegoti kartu su vaiku yra savaime suprantama, ir SKMS (staigios kūdikių mirties sindromas) yra toks retas, kad netgi neturi pavadinimo“.
Psichologai ir pediatrai sutaria, kad miegojimas kartu su mama kūdikiui užtikrina stabilų vystymąsi ir saugumo pojūtį. Maža to, miegant kartu vienoje lovoje, komfortiškai jaučiasi ne tik kūdikis, bet ir mama: jai nereikia lipti iš lovos pasirūpinti naujagimiu, jį nuraminti, pamaitinti.
Priežastys, dėl kurių vaikai užsibūna tėvų kambaryje
Dauguma tėvų tikisi, kad paaugę – maždaug trejų–ketverių – metų vaikai taps kur kas savarankiškesni ir asmeninių norų vedami natūraliai apleis minkštą tėvų guolį. Iš tiesų daugelyje šeimų „kraustymosi“ procesas užsitęsia ne vienerius metus, tėvai ima nervintis, pervargsta, tampa irzlūs, nelaimingi.
Nors iš pirmo žvilgsnio mielas ir draugiškas susibūrimas vienoje lovoje gali pasirodyti labai vertingas ir naudingas puoselėjant šeimos artumą, vienybę, meilę, tačiau iš tiesų dažnu atveju tai atskleidžia tėvų arba vaikų nerimą / baimes / įvairias problemas, į kurias verta pasigilinti. Kodėl vis labiau savarankiškais tampantys vaikai prašosi miegoti tėvų lovoje?
- Saugumo pojūtis. Dažniausiai vaikus į tėvų lovą atveja įvairūs „baubai“, gyvenantys po lova, už užuolaidų besislepiančios šmėklos ir kiti baisingi vaizduotės kūriniai. Baimės ir nerimo kankinami vaikai tėvų guolyje jaučiasi saugūs. Bėda ta, kad, įsileisdami ir guosdami vaiką savo lovoje, tėvai problemos nesprendžia, tik dar labiau gilina.
Ką daryti? Pirmiausiai mėginkite išsiaiškinti, kas ir kodėl vaiką gąsdina. Raminti ir kalbėtis su vaiku apie jį gąsdinančias „pabaisas“ reikėtų ne vakare, paguldžius vaiką į lovą, bet dienos metu. Galite vaiko paprašyti jas nupiešti, o paskui „patobulinkite“: pripieškite juokingas ausis, iš ausų styrantį grybą. Drauge parašykite „pabaisai“ atsisveikinimo laišką ar tiesiog ištrinkite nupieštą „baubą“ trintuku iš lapo – drauge ir iš vaiko vaizduotės.
Jei vaikas tiesiog bijo likti vienas, tegul išsirenka ir į lovą nešasi savo geriausią miego draugą. Tai gali būti pagalvė su liūtuko galva, meškutis ar bet koks kitas jam mielas žaislas. Taip pat prie vaiko lovos galite pastatyti belaidę lemputę. Nerimaujantis vaikas visuomet galės įsijungti šviesą įsitikinti, kad kambaryje ramu ir jauku.
- Patogumas. Labai dažnai tėvai vaikams leidžia miegoti savo lovoje dėl to, kad taip tiesiog paprasčiau. Tėvų kambaryje vaikai nurimsta, netriukšmauja, nesibaimina, o patiems tėvams nereikia bėgioti pirmyn ir atgal, bandant išlaikyti mažylį savo lovoje ir aukojant savo poilsio kokybę.
Ką daryti? Jei tai nekelia jokių problemų ir yra patogu visai šeimai, tuomet puiku – visi laimingi. Tačiau jei suvokiate, kad vis dėlto esate įkliuvę į šiuos komforto spąstus ir situaciją norite keisti, tik trūksta kantrybės ir jėgų, žinokite, kad iš kažkur teks jų pasisemti. Turite nusiteikti ir ašaroms, ir isterijoms – vaikai taip lengvai jaukaus jūsų lovos guolio neapleis. Jei norite atlaisvinti savo, kaip poros, erdvę, privalote pasiryžti nuosekliai ir griežtai laikytis visų savo sukurtų migdymo kitame kambaryje ritualų.
- Gyvenimas be taisyklių. Kai kurie tėvai tiesiog neveda ar nuosekliai nesilaiko taisyklių namuose. Aišku, tai pačių tėvų sprendimas. Tačiau svarbu atsiminti, jog tėvai, negebantys sukurti aiškių taisyklių ir jų nuosekliai laikytis, yra prastas autoritetas vaikams. „Pralaimėję“ vaikams kovą dėl lovos, tėvai vaikus moko manipuliuoti. Edita Čekuolienė savo knygoje apie vaikų psichologiją rašo, jog „vaikas visada bandys pasigalynėti su tėvais, pademonstruoti savo jėgą, pranašumą. <…>. Nusileisdami vaiko prašymui ar protestui tėvai pralaimi. <…>. Gali būti, kad tokia gudrybe jie pasinaudos užaugę, bendraudami su mylimais žmonėmis“.
Ką daryti? Nerimaujantiems ar išsigandusiems vaikams ištarti griežtą „ne, tu lieki savo lovojei“ gali būti labai sunku. Neretai tėvai vaikus į lovą įsileidžia įsivaizduodami, jog tai tik vienos nakties išimtis. Itin dažnai ši išimtis giliai įsišaknija ir leidžia vaikams tėvų kambaryje pasilikti net keleriems metams. Todėl labai svarbu griežtai laikytis migdymo taisyklių. Jei nusprendėte vaiką migdyti savo kambaryje, išimtys turėtų būti daromos tik ligos, karščiavimo atveju. Knygoje „Vaikas pokyčių kelyje“ rašoma, jog „kai vaikas supranta, kad situaciją kontroliuoja tėvai, jis nusiramina, atsipalaiduoja ir gana greitai užmiegai“. Vadinasi, jūsų sprendimai ir taisyklės kuria vaiko ramybę. Užtikrinkite ją – įveskite aiškias taisykles.
Knygoje „Vaikas pokyčių kelyje“ rašoma, jog „kai vaikas supranta, kad situaciją kontroliuoja tėvai, jis nusiramina, atsipalaiduoja ir gana greitai užmiegai“. Vadinasi, jūsų sprendimai ir taisyklės kuria vaiko ramybę. Užtikrinkite ją – įveskite aiškias taisykles.
Taisyklės, kaip iškraustyti vaiką į savo kambarį?
- Treji–ketveri metai – pats tinkamiausias laikas skatinti vaiką miegoti savo kambaryje. Tokio amžiaus vaikai visiškai pasiruošę adaptacijai.
- Iš karto nusiteikite, jog jums teks iškęsti visas ašaras ir isterijas, tad susiimkite ir būkite ryžtingi.
- Migdydami vaiką kitame kambaryje, nesileiskite su vaiku į ilgas kalbas. Paguldę vaiką į lovą, atlikite drauge sukurtą atsisveikinimo ritualą (lopšinė + bučkis į kaktą / pasaka prieš miegą / trumpas masažiukas + apkamšymas ir pan.), pamojuokite ir išeikite.
- Jei vaikas ima zirzti, bando jus paveikti verksmu arba frazėmis „tik nepalik, neišeik”, „aš tave taip myliu”, neimkite jo guosti ir raminti. Dar kartą tarkite trumpus atsisveikinimo žodžius ir išeikite iš kambario.
- Nepasiduokite provokacijoms. Jokių „antrų bučinukų“, „dar vieną pasaką“ ir pan. Pasidavimas provokacijai skatina vaiką dar didesnėms fantazijoms.
- Jei vaikas savo lovoje užmiega, tačiau į jūsų lovą atkeliauja naktį (kai tėvai mieguisti ir yra didelė tikimybė „patingėti“ vaiką nuvesti į jo kambarį), turite pasiryžti keltis ir vesti vaiką atgal į jo lovą tiek kartų, kiek kartų jis pasirodys jūsų kambario tarpduryje.
- Būkite nuoseklūs. Išlygas darykite tik vaikui sergant, karščiuojant.
- Nemigdykite vaiko savo lovoje, tikėdamiesi, kad jis neprabus, kai nešite jį į kitą kambarį. Naktį prabudę kitame kambaryje, vaikai pasijunta nejaukiai, ima manyti, jog miegoti – nesaugu.
- Sutarkite, kad į tėvų lovą vaikams galima ateiti ryte – prisiglausti, pasikalbėti, aptarti sapnus, pasigalynėti ar pažaisti pagalvių mūšį.
- Geriausias laikas pratinti vaiką prie naujos lovos – naktis iš penktadienio į šeštadienį. Savaitgalį tėvai turi galimybę pailsėti ir pamiegoti ilgiau.
