Tikriausiai visiems pažįstama tokia situacija: atsidarai šaldytuvą, o jame – „nieko valgomo“. Karolina, gyvenanti su trimis maistą vertinančiais vyrais, dalijasi savo eksperimentais, kaip maksimaliai panaudoti šaldytuve turimus produktus ir dar sutaupyti.
Apie mus. Mūsų keturių asmenų šeima (tėtis, mama ir du sūnūs, tiesa, vienas dar tik ragauja įvairesnį maistą) valgo noriai, vertina namie gamintą maistą, o ir paruošti jo tenka nemažai. Pasiskirstymas vaidmenimis mūsų šeimoje tradicinis – mama – gamintoja, vyrai – naikintojai. Dažniausiai yra gaminami sveiki, greitai paruošiami, neįmantrūs patiekalai, įtinkantys visiems valgytojams. Niekada nebuvau planavusi patiekalų daugiau nei dienai į priekį. Dažniausiai tiek atėjus į parduotuvę, tiek atėjus pietų ar vakarienės laikui, improvizuodavau. Mano eksperimentai baigdavosi įvairiai – ir aplodismentais, ir ašaromis į po nosimi pakištą dubenį.
Kas paskatino imtis planavimo? Nors, rodos, šaldytuvas neužsidaro, o iš spintelių byra kruopos, tačiau pradėjus gaminti paaiškėja, kad tai vieno, tai kito ingrediento pritrūkai – reikia lėkti į parduotuvę. Man nusibodo kaupti, o po to išmesti nesuvalgytus, pagedusius, pasibaigusio galiojimo produktus. Ne paskutinėje vietoje ir tai, kad šeimos galva–taupymo guru itin palaiko įvairias žalias idėjas, taigi nutariau neatsilikti ir aš, o gal net nušluostyti jam nosį.
Planavimo procesas. Nusprendusi suplanuoti ateinančios savaitės šeimos narių valgiaraštį, pirmiausiai peržiūrėjau ir pasižymėjau tai, kas dar valgomo guli šaldytuve, kokios gėrybės sandėliuojamos balkone ir spintelėse. Kitas etapas buvo apgalvoti ir užsirašyti, ką gi iš viso to pagaminus, ar išeis bent vienas šeimos įvertinimo sulauksiantis patiekalas. Nutariau „nevaryti Dievo į medį“ ir labai neimprovizuoti – valgysime išbandytus ir retai nuviliančius patiekalus. Į trečiąjį sąrašą pažymėjau produktus, kurių trūksta mano planuojamam kitos savaitės valgiaraščiui įgyvendinti. Viską apžiūėti, apmąstyti ir surašyti užtrukau visai nemažai – apie 45 min. Mano profesionalios namų šeimininkės sąrašėliai atrodė taip:
Pusryčiams – dažniausiai košė, kartais blynai ir sumuštiniai. Darbo dienų rytais valgau tik aš ir vyresnysis sūnus, todėl rinkau tai, ką mėgstame mes, ir su produktų kiekiais nepersistengiau. Jei valgytų ir vyras, reikėtų skaičiuoti dvigubai.
Pietums – troškiniai, sriubos, keletas orkaitėje keptų patiekalų, kitaip tariant, kažkas greito, kai gamybos procesas – tik supjaustyti daržoves, įdėti prieskonių ir palikti virti ar kepti orkaitėje. Produktų kiekiai didesni, nes pietums grįžta ir vyras.
Vakarienei – super lengvai pagaminami arba tokie patiekalai, kuriuos galėtų pabaigti gaminti vyras (pvz., sumesti į puodą varškėčius ar į keptuvę supilti omletą), kad vakare man pavyktų valandai išsprukti iš namų padirbėti, pasivaikščioti ar sportuoti.
Užkandžių neplanavau, nes visada turime ant stalo riešutų, džiovintų vaisių ar blynų, likusių nuo pusryčių, kuriais, kilus norui, galima pasistiprinti.
Plano įgyvendinimo eiga. Iš pradžių viskas lyg ir sekėsi neblogai, tačiau supratau, kad nors gamindavau ir iki tol, bet dabar tai darau nuolat. Tai beveik niekad nesibaigiantis procesas. Maža to, planuodama nepasižymėjau, ką kurią dieną veiksime, taigi, man išėjus, planas „griūdavo“. Žinoma, prisitaikiau: kai buvo įmanoma, pasiruošdavau iš anksto (tarkim, supjaustydavau daržoves sriubai) arba sukeisdavau patiekalus vietomis. Kai kurių patiekalų likdavo kelioms dienoms. Pavyzdžiui, varškėčių pagaminau per daug, tai likusius užšaldžiau ir juos suvalgėme kitai vakarienei. Iš esmės plano laikytis pavyko, ir produktų išmesti tikrai neteko. Netgi buvo keista savaitės gale matyti tokį tuščią šaldytuvą. Nors tai ir nebuvo pagrindinis tikslas, tačiau sutaupyti taip pat pavyko. Paprastai maistui per savaitę išleisdavome daugiau nei 100 eurų. Savaitę, kai sudarinėjau valgiaraštį ir pirkau tik trūkstamus produktus, maisto produktams išleidome 65 eurus.
Plano pliusai ir minusai
| + | – |
| Mažiau švaistome | Reikia skirti laiko planuoti |
| Mažiau vartojame | Reikia skirti laiko gaminti maistą |
| Sutaupome | Kai viskas suplanuota – nepaimprovizuosi |
| Sveikiau maitinamės | Nelankstu – pasikeitus gyvenimiškoms aplinkybėms |
| Taupome laiką parduotuvėse |
Išvada. Mano tikslas pabandyti mažiau švaistyti, mažiau lakstyti į parduotuvę ko nors pritrūkus ir sutaupyti buvo įgyvendintas su kaupu. Tačiau kitą kartą dėliodama savo savaitės planą būtinai pasižymėčiau ne tik tai, ką ketiname valgyti tą dieną, bet ir kokie įvykiai mūsų laukia. Valgiaraštį derinčiau būtent prie jų. Planuodama kitus savo savaitinius meniu, palikčiau kelis neužpildytus laukelius pietų ar vakarienės likučiams pasižymėti. Taip pat labai verta apie savo planus aiškai įspėti ir kitus šeimynykščius, nes galite likti be produktų savo suplanuotam patiekalui.
