Rugsėjis – išbandymų mėnuo ne tik vaikams, bet ir tėvams. Mažyliai darželiuose, vyresni vaikai mokyklose bando adaptuotis didelėse vaikų grupėse, mezga pažintis, ieško savo vietos būryje svetimų vaikų. Lygiai taip pat ir tėvai susiduria su naujovėmis: atvesdami savo atžalą į darželį ar mokyklos pirmąją klasę, tėvai neria į naują, nepatirtą kelionę su didele grupe nepažįstamų suaugusiųjų. Neretai suaugusiesiems šiose grupėse adaptuotis tampa dar sunkiau nei jų vaikams ugdymo ir mokymosi įstaigose.
Tėvai dalinasi juokingomis ar įsimintinomis situacijomis bei frazėmis, išgirstomis tėvų susirinkimuose ar darželių / mokyklų koridoriuose.
- Kas čia svarbiausias? Vos prasidėjus tėvų susirinkimui darželyje ir auklėtojoms retoriškai klausiant: „Hm, nuo ko čia būtų galima pradėti..?”, viena mama rėžė: „Tai nuo Pijaus tada. Kaip jam šiandien sekėsi? Ar ilgai dar verkė? Ar valgė ką nors? Namo neparsinešė gertuvėlės, gal mėtosi kur grupėje?” 2 m. 6 mėn. Austėjos mama
- Kas daugiau? Visi žino, jog darželiuose piniginės rinkliavos yra draudžiamos, tačiau tėvai, norėdami gero savo vaikams, renka bendrą piniginį fondą įvairioms jų reikmėms: geresnėms priemonėms, švenčių organizavimui, dovanėlėms ir pan. Mūsų sūnaus darželyje pirmojo susirinkimo metu taip pat buvo nuspręsta tokį fondą rinkti. Nuskambėjus klausimui apie renkamą sumą, prasidėjo aukcionas. Viena mama kukliai išreiškė poziciją, jog didelių išlaidų neturėtų būti – reikalingiausiomis priemonėmis juk rūpinasi darželis, tad pasiūlė 20 eurų indėlį. Kita mama pasibaisėjo: „Jūs ką? Vien kalėdinė dovanėlė vaikui kainuos 15 eurų, kur dar dekoracijos, vaišės… O tai kas lieka pusmečio priemonėms? Ant ko ir su kuo pieš mūsų vaikai? Iš namų tempsim viską?!”. Taip suma išaugo iki 40 eurų. Netrukus vienas tėvas rėžė: „Tai ką čia smulkinamės su tais 40, metamės po 50 pusmečiui, ir bus ramu”. Dar girdėjosi kelių tėvų balsai ir neaiškus murmėjimas: buvo minima ir 80 eurų suma, ir 100. Neiškenčiau ir sakau: „Tai gal po 1000 visgi? Šalia to galime visi susimesti dar ir baseino statybai, m?”. Grupės tėvai pažvelgė į mane kaip į pernelyg situaciją dramatizuojantį išsišokėlį. Na bet pagrindinė drama jau vyko iki tol, tad mano replika sustabdė įsisiautėjusią „kas daugiau” pasiutpolkę ir visi apsistojo ties 50 eurų indėliu. 2 m. 4 mėn. Karolinos tėtis
- Dailė ir tapetai. Vykstant tėvų susirinkimui darželyje, auklėtojos pasiūlė gerą idėją: „Galbūt kas nors namuose turite nenaudojamų tapetų? Tai būtų puiki priemonė vaikų darbeliams, piešti, karpyti, lankstyti ir pan.”. Dar pagalvojau: „Kokia puiki mintis!”. Tačiau salėje atsirado ir įdomesnių minčių. Vienas vyras ėmė nervingai mosikuoti rankomis: „Tai kokių dar tapetų vaikams? Tempsim senus tapetus į darželį? Tai sakykit, kokių čia tapetų reikia! Nuvažiuosiu, nupirksiu naujų…”. 2 m. 6 mėn. Roko mama
- Kantrybės išbandymas. Mūsų pirmokės mokyklos susirinkime dalyvavo gausus būrys smalsiai nusiteikusių tėvų. Buvo daug triukšmo, visiems reikėjo pasisakyti, pasiklausti, išsiaiškinti – viskas savaime suprantama. Susirinkimas kaip reikiant prailgo. Prasidėjęs septintą vakaro, tęsėsi jau porą valandų. Daugeliui jau pervargus ir nurimus, prasidėjo vieno tėvelio šou. Kantriai išlaukęs savo eilės, jis ėmė laidyti vieną už kitą absurdiškesnius klausimus ir prastesnius juokelius, gaišdamas visų laiką ir tampydamas jau ir taip įsitempusius nervus. „O tai koks meniu valgykloje bus? Galės pasirinkti bent iš trijų?”, „O kokius čia klijus geriausia vaikams atsinešti? Momentą?”, „Kas čia per būrelis – vaikiškos kalbos? Aaaai, vokiečių, cha cha cha, ne vaikiškos”, „O mergaitė gali ateiti su berniukiška uniforma?”, „Kokios čia tos pamokos trečiadienį..? Lietuvių… O ką jau reikės daryti per lietuvių?” Na… Buvo tikrai labai sunku. 7 m. Amelijos mama.
- Kaltų paieškos. Pirmosios dukters savaitės darželyje. Aišku, ašarų daug, išsiskyrimas rūbinėje sunkus ir triukšmingas. Šalia į grupę ruošiamas ir vienas berniukas. Mama nervingai sagsto vaiko striukę, plėšia batus. Vaikas verkia smarkiau už maniškę. Staiga ji demonstratyviai atsisuka ir tėškia: „Kada jūs atvedate savo vaiką? Visada tokiu metu? Kada?!”. Pasimetusi sakau: „Priklausomai nuo kamščių…”. Piktoji moteris: „Man reikia aiškaus atsakymo! Maniškiui nuo verkimo prasideda žvynelinė! O jūsų vaikas visada verkia, tai ir maniškis iš paskos!”. Pasakiau, jog dėl jos pareiškimų savo grafiko keisti nežadu ir nuvedžiau dukrą į grupę. Dėl viso pikto pasidomėjau auklėtojos, ar berniukui būtų lengviau, jei ruoštųsi į grupę vienas. Ši patikino, kad berniukas verkia visada: ar įeina vienas, ar su grupele vaikų, jį atveda, ar išsiveda – jis visuomet apsipylęs ašaromis. Labai gaila berniuko. Tik pasidžiaugiau, kad aš ir mano dukra nesame susijusios su šios šeimos problemomis. Tegul savarankiškai ieško išeičių ir sprendimų. 2 m. 3 mėn. Ievos mama.
- Nulis empatijos. Mūsų mažoji dukrytė ką tik pradėjo lankyti darželį. Nerimą jaučia ne tik ji, bet ir mes, tėvai, todėl visi tikimės palaikymo, padrąsinimo iš darželio administracijos, auklėtojų. Neseniai vykusio susirinkimo metu visi suaugusieji reiškė savo nuogąstavimus, lūkesčius ir mintis, tačiau auklėtojos nerodė jokio susidomėjimo, entuziazmo, tik abejingai replikavo. Maža to, vienai mamai pasidomėjus, kokias pižamas geriau vaikams nupirkti, buvo atsakyta: „Jūs turbūt juokaujate!.. Kokios dar pižamos? Kas juos rengs, kai šitiek vaikų grupėje?” (grupėje ne tiek ir daug – 15 vaikų). Tuomet supratau, jog laiko tėkmei visko palikti negalėsime, pagalbos ir atjautos nesulauksime ir už savo vaikų gerovę teks kovoti… 2 m. Agotos mama
- Pamestas taktas. Pirmasis susirinkimas praėjo kaip ir daugeliui tėvų: su rinkliavomis, veiklų pristatymu ir žiniomis apie nelengvą adaptacijos laikotarpį. Tačiau labiausiai įsiminė, labai netaktiškas, mano nuomone, auklėtojos vaikų lyginimas. „Gaila, kad nėra Dovilės tėvų… Va čia tai vaikas: ir kalba aiškiai, ir tualetu naudojasi, tuoj galėsime raidžių, skaičių mokytis… Na, o kiti tai normalūs vaikai, raida pagal amžių neatsilieka…” Dauguma tėvų susižvalgė, tačiau komentuoti nedrįso niekas. 2 m. 6 mėn. Roko mama
- Mrs. Coca Cola. Prieš prasidedant susirinkimui, greta sėdinčios mamos dalijasi mintimis. Viena šokiruoja visas šalia sėdinčias: „Va tik prieš pat darželį daviau vaikui paragauti vandens. Taip pat pradėjau pratinti jį prie nesaldintos arbatos – na, kad nebūtų vaikui šoko ir neliktų ištroškęs. Nesuprantu, kaip galima girdyti vaikus beskoniais gėrimais. Vaikai negeria tokių gėrimų.”. Kuo ši mama girdydavo savo vaiką iki darželio, neklausėme… 2 m. Igno mama
- Atvirkštinė situacija. Rūbinėje tėvelis guodžia ką tik pasiimtą dukrą: „Žinok, darželis jau užsidaro, nebegalėjau ilgiau tavęs čia palikti. Pažadu: pirmadienį atvesiu tave pačią pirmą, o pasiimsiu paskutinę!”. 4 m. Jokūbo mama
Jei turite ir Jūs smagių istorijų ir pastebėjimų, mielai papildysime jais savo straipsnį. Keistų / keblių / absurdiškų / juokingų situacijų aprašymą mums atsiųsti galite elektroniniu paštu:info@lafamilia.lt.
